Įmonės valdymas

Prisitaikymas rinkoje

Keturios priežastys, kodėl prisitaikymas yra naujas konkurencinis pranašumas

Globalizacija, naujos technologijos ir didesnis skaidrumas pakeitė verslo aplinką dramatiškai. Bendrovių, kurie iškrenta iš trijų didžiausių savo rinkoje bendrovių sąrašo pokytis nuo 1960-iais m. skelbtų 2 procentų padidėjo iki 14 procentų 2008-iais metais. Tai rodo įtampą rinkose.

Blogiausia tai, kad anksčiau egzistavęs stiprus ryšys tarp didelės rinkos dalies ir didelio pelningumo išnyko. Kitaip tariant, nebeužtenka turėti didžiausią rinkos dalį, kad taptumėte pelningiausia savo rinkos bendrove. Net sunku tiksliai įvardyti, kokiose rinkose konkuruojama.

[post_blocks]

Nauji laikai – nauji iššūkiai

Visi šie pokyčiai verčia permąstyti bendrovės strategiją. Anksčiau bendrovių vadovai pasirinkdavo vieną iš trijų strategijų: žemų kainų lyderystė (patirties kreivė), kokybės lyderystė (patraukli niša), produkto lyderystė (patrauklus pasiūlymas).

Bendrovės pasirinkdavo strateginę kryptį ir pertvarkydavo visą organizacijos struktūrą taip, jog šios atitiktų (arba bent nekliudytų) įgyvendinti strategines užmačias. Tačiau didžiuliai pokyčiai ir nežinomybė rinkose privertė daugelį vadovų savęs paklausti:

  • Kaip galima pritaikyti žemų kainų lyderystę, jei per metus iš rinkos lyderio galime tapti rinkos pasekėju?
  • Kaip išsiaiškinti, kur baigiasi viena rinka ir prasideda kita, kaip suprasti kokią poziciją rinkoje užimi?
  • Kai verslo aplinka tokia nenuspėjama, kaip galima taikyti tradicinius prognozavimo ir analizės metodus?
  • Kai aplinkui vyrauja daugybė informacijos, iš kur sužinoti, kuri jų yra svarbi ir rodo būsimus pokyčius?

Nors gera pozicija rinkoje ar išskirtinė kompetencija ir sukuria konkurencinį pranašumą, jie nebėra tokie stabilūs kaip anksčiau. Dabar svarbiausiu įgūdžiu tampa gebėjimas greitai įgyti naujų įgūdžių, išmokti naujų dalykų, užuot būnant puikiu vienoje srityje.

Suklesti tos kompanijos, kurios greitai reaguoja į pokyčius, nuolat eksperimentuoja – ne tik su produktais ir paslaugomis, bet ir su verslo modeliais, procesais bei strategijomis, –  gali laviruoti sudėtingoje rinkos ekosistemoje ir mobilizuoja darbuotojus.

Gebėjimas greitai reaguoti į aplinkos pokyčius

Stirlingo Moso (Stirling Moss) laikais, norint laimėti „Formulė 1“ lenktynes, reikėdavo dviejų dalykų – puikaus automobilio ir puikaus piloto. Tuo tarpu šiandien šis sportas daug sudėtingesnis. Šimtai kintamųjų turi įtakos lenktynių rezultatams: variklio patvarumas, boksuose dirbančių mechanikų judrumas, kelio sąlygos, oras ir t.t.

[quote]Nors gera pozicija rinkoje ar išskirtinė kompetencija ir sukuria konkurencinį pranašumą, jie nebėra tokie stabilūs kaip anksčiau. Dabar svarbiausiu įgūdžiu tampa gebėjimas greitai išmokti naujų įgūdžių ir dalykų, užuot būnant puikiu vienoje srityje.[/quote]

Verslas XXI amžiuje yra panašus į „Formulės 1“ lenktynes – įtaką rezultatams daro daugybė išorės kintamųjų, kuriuos reikia identifikuoti ir matuoti. Bendrovės privalo taikyti verslo analitikos sistemas, kurių dėka gautų svarbią informaciją, o šia galėtų remtis priimant tikslingesnius sprendimus.

Geras pavyzdys yra Jungtinės Karalystės mažmeninės prekybos lyderis „Tesco“, kuris renka informaciją iš daugiau nei 13 mln. lojalumo kortelę įsigijusių klientų. Atitinkamai pagal gaunamą informaciją, bendrovė sugeba suderinti paklausą ir pasiūlą, pasiūlyti tai, ko klientams labiausiai ir reikia.

SBA koncerno strateginio marketingo vadovas Nerijus Kalinauskas teigia, jog jų grupėje yra įdiegta pažangi programinę įrangą gaminančios bendrovės SAP sistema „BusinessObjects“, kuri leidžia beveik realiuoju metu sekti gamybos ir pardavimų rezultatus, laiku identifikuoti atsiradusius nuokrypius ir analizuoti jų priežastis.

Apie autorių

Liudas Rubikis

1 komentaras

Komentuoti čia

  • […] Nauji laikai – nauji iššūkiai Anksčiau bendrovių vadovai pasirinkdavo vieną iš trijų strategijų: žemų kainų lyderystė (patirties kreivė), kokybės lyderystė (patraukli niša), produkto lyderystė (patrauklus pasiūlymas). Bendrovės pasirinkdavo strateginę kryptį ir pertvarkydavo visą organizacijos struktūrą taip, jog šios atitiktų (arba bent nekliudytų) įgyvendinti strategines užmačias. Tačiau didžiuliai pokyčiai ir nežinomybė rinkoje verčia vadovus mąstyti kitaip bei užduoti sau kitus klausimus. Daugiau apie tai – čia. […]