Knygų apžvalgos

Geriausios visų laikų verslo knygos

Dvidešimt penkios knygos, padariusios didžiausią įtaką verslui

Kokie verslo knygų bruožai padaro jas „geriausiomis“? Perkamumas? Įtaka? Ilgaamžiškumas? Tai išties nelengvas klausimas.

Tačiau verslo portalas „Business Pundit“ suskirstė 25 geriausias verslo knygas pagal įtakingų verslo lyderių atsiliepimus, akademinę paskirtį bei populiarumą.

Žinoma, verslininkai dar ilgai cituos Sun Tzu „Karo meną“ bei Nikolo Makiavelio „Valdovą“, tačiau mes nusprendėme apžvelgti tik verslo tematikos knygas.

[post_blocks]

25 vieta – Adamo Smito „Tautų turtas“ (1776 m.)

Veikale aprašyti komercijos ir ekonomikos principai, padėję pamatą modernaus kapitalizmo ir laisvos rinkos atsiradimui. Škotų filosofo Adamo Smito pagrindinė tezė teigia, jog kapitalas gali sukaupti turto tiek jo savininkui, tiek valstybei, be pastarosios įsikišimo.

24 vieta – Česterio Barnardo „Vadovo funkcijos“ (1968 m.)

Pats daugelį metų vadovavęs AT&T konglomeratui, Česteris Barnardas parašė išsamią knygą apie vadybą iš savo patirties. Joje kalbama ne tik apie vadovavimą žmonės ar kontroliavimą (kaip buvo įprasta tais laikais), bet ir apie vertybes, viziją, moralinį etiketą.

23 vieta – Frederiko Teiloro „Mokslinio valdymo principai“ (1911 m.)

Maždaug prieš šimtą metų, stambiam verslui labiau nei ko kito reikėjo efektyvių procesų. Tuo metu pramonės gigantai orientavosi į kiekybę, o ne kokybę. Frederikas Teiloras savo gyvenimą pašventė efektyviausių metodų paieškai. Anot jo, verslas yra mokslas.

22 vieta – Daglo Makgregorio „Žmogiškoji verslo pusė“ (1960 m.)

Psichologas Makgregoris pastebėjo, jog bendrovių vadovai dažniausiai turi vieną iš dviejų požiūrių į savo darbuotojus. Teorija X teigia, kad visi darbuotojai yra tingūs ir juos reikia nuolatos „pastumti“, o teorija Y teigia, jog darbuotojai turi motyvacijos iš prigimties. Tai viena geriausių knygų apie personalo valdymą.

21 vieta – Alfredo Čandlerio „Strategija ir struktūra“ (1962 m.)

[quote]Maždaug prieš šimtą metų, stambiam verslui labiau nei ko kito reikėjo efektyvių procesų. Tuo metu pramonės gigantai orientavosi į kiekybę, o ne kokybę. Frederikas Teiloras savo gyvenimą pašventė efektyviausių metodų paieškai ir aprašė jas „Mokslinio valdymo principuose“. Anot Frederiko, verslas yra mokslas.[/quote]

Verslo istorikas Alfredas Čandleris buvo vienas pirmųjų strategijos teoretikų, kruopščiai išanalizavusių didelių bendrovių organizacines struktūras. Pagrindinė knygos mintis – strategija nulemia struktūrą (angl. structure follows strategy).

20 vieta – Edgaro Šeino „Organizacijos kultūra ir lyderystė“ (1992 m.)

Jei reikėtų išrinkti pačią svarbiausią knygą kompanijos kultūros tematika, ja taptų ši. Buvęs MIT profesorius abstrakčias „kultūros“ bei „subkultūros“ sąvokas transformavo į praktinius nurodymus, kaip, žingsnis po žingsnio, sukurti puikų kompanijos klimatą.

19 vieta – Džeimso Suroviekio „Minios išmintis“ (2004 m.)

Iš pradžių Suroviekio teorija buvo išspausdinta „The New Yorker“ žurnale: „Didžiulis žmonių būrys yra protingesnis už keletą žmonių iš elito“. Tai galioja sprendžiant problemas, kuriant inovacijas, priimant sprendimus, prognozuojant ateitį ir daugelyje kitų verslui svarbių sričių.

18 vieta – Tomo Frydmeno „Pasaulis yra išgaubtas“ (2005 m.)

Laikraščio „The New York Times“ žurnalistas Tomas Frydmenas parašė svarbiausią veikalą globalizacijos tema ir buvo apdovanotas net trijomis Pulitzerio premijomis. Knygos autorius aprašo kaip plėtosis pasaulis XXI amžiuje. Anot jo, globalizacija yra didžiulė galimybė ir dar didesnė grėsmė – visuomenei, verslui ir individui.

Žymos

Apie autorių

Kristina Vičiūtė

6 komentarai

Komentuoti čia

  • Kodėl Adamas Smitas tik pačiam gale, o Markso ir Engelso kapitalo čia nėra? Du kertiniai veikalai. Greta jų Karnegis, kuris čia pakankamai pagerbtas, Friedmano veikalas dar turės įrodyti savo vertę, nors premijų susižėrė. Apie Malcolmą net nežinau ką sakyt. Jis rašo ir kalba apie viską. Bet nežinau, ar knyga verta būtų visų laikų sąraše. Kitų nepažįstu. Bet už Markso ignoravimą tai kertu buku mediniu vėzdu, prikaltu surūdijusių vinių.

  • brain5ide, sutinku dėl Friedmano – dar jam reikės laiko, kad taptų ilgalaikis, kaip nurodo autorius. tačiau dėl markso ir engelso nesutinku – jie kritikavo kapitalizmą, o tai yra būtina sąlyga verslui. tuo tarpu adamas smitas šlovino laisvą rinką, todėl matyt čia ir pateko. beje, pačiam teko skaityti „kapitalą“?

  • Keletas pastabų, kalbant apie knygas – negalima versti autoriaus vardo ir pavardės. Tuo labiau versti knygos pavadinimo į tą, kurį pats/i sugalvoji. Taip yra klaidinami žmonės. Nerašysių visų knygų, bet tikrai yra tų, kurios yra išverstos savo nuožiūra, o iš tiesų yra oficialus lietuviškas vertimas, kuris nėra pavartojamas. Būtent dėl to yra klaidinami žmonės, norintys tas knygas susirasti lietuvių kalba. Jeigu jau rašote straipsnį, tai pasidomėkite prieš rašydami..

  • Keista, kad šiais laikais dar kažkas žavisi Marxo idėjomis. Tai buvo kvailys demagogas, kurio užvirtą košę srebiam iki šiol. Tfu ant jo ir ant jo pasekėjų.