Personalo valdymas

Naujokas įmonėje

Vien supažindinti su darbo sutartimi - nepakanka, būtina integruoti naują darbuotoją į komandą

Ar atsimenate, kai buvote pirmokas ir nedrąsiai ėjote į mokyklą, kur viskas taip nauja ir nepažįstama? Net ir didelę patirtį sukaupę ir aukščiausius postus užimantys specialistai, žengdami pirmuosius žingsnius įmonėje ar organizacijoje, ne visada žino, ko laukti iš naujos aplinkos. Juk tai reiškia ne tik „šviežias“ pareigas ar atsakomybes, bet ir ten iš seniau susiformavusias taisykles.

Vienos iš jų yra formaliai įtvirtintos, pavyzdžiui, darbo sutartimi. Kitos – nebūtinai kur nors užrašytos, tačiau ne mažiau svarbios. Tarkime, ar tame pačiame kabinete sėdintys kolegos mobiliuoju telefonu šnekasi darbo vietoje, o gal turi išeiti į pasitarimų kambarį, kad netrukdytų kitiems?

Ar kolektyvas bendrauja tik darbo metu ar dažnai kartu leidžia ir laisvalaikį? Ar, tarkime, įprasta atsinešti pietus į darbą iš namų? Tokių „ar“ yra daugybė. Tad ką daryti, kad naujokas, nesvarbu, kokias pareigas užimtų, netaptų balta varna ir kuo sklandžiau įsilietų į organizaciją?

Kodėl nereikia pasikliauti tik personalo skyriumi

Minėta užduotis dar sunkesnė, kai įmonė yra didelė, o jos padaliniai išsidėstę ne viename mieste. Tačiau ši misija yra įmanoma. O pirmasis žingsnis tikslo link – jau atrankos metu su būsimu darbuotoju aptarti ne tik jo darbo sąlygas ir pareigas, bet ir tiksliai išdėstyti įmonės viziją ir kultūrą, taip pat trumpai pristatyti būsimą komandą.

Praktika rodo, kad kartais ir labai aukštos kvalifikacijos darbuotojui sunkiai sekasi „įsivažiuoti“ vien dėl to, kad jo suvokimas, kuria linkme turi eiti įmonė, visiškai prieštarauja pačios kompanijos tikslams. Be to, visi, kad ir labai rimti specialistai, esame žmonės, tad daug ką lemia ir komandoje tvyranti atmosfera.

Tarkime, pripratęs, kad kolektyvo nariai bendrauja labai artimai, net dalinasi asmeninio gyvenimo smulkmenomis, naujokas patenka į darbo aplinką, kur tarpusavyje bendraujama itin formaliai. Tad kandidatą už jo priėmimą atsakingiems asmenims dėl panašių detalių reiktų perspėti.

Šiuo metu naujų specialistų į įmonę pritraukimu paprastai rūpinasi arba organizacijos (jeigu ji pakankamai didelė) viduje esantis personalo skyrius arba laisvai samdomi talentų „medžiotojai“. Tačiau procesas daug sklandesnis, kai jame aktyviai dalyvauja ir būsimo darbuotojo vadovas.

Todėl personalo specialistai turėtų aiškiai susižinoti, ko iš naujojo komandos tikisi jis, kuomet vadovas – išdėstyti savo lūkesčius. Idealu, jeigu atsakymai neapsiriboja tik junginiu „dideli pardavimai“, o aptariamos ir kandidato charakterio savybės, sugebėjimai, vaidmuo komandoje ir kt.

[quote]Tenka išgirsti, kad kai kuriuose Lietuvos kompanijose tiesioginio jų vadovo vaidmuo sutinkant naujokus apsiriboja pasisveikinimu ir keliais mandagumo sakiniais. Tačiau naujam darbuotojui įsilieti daug lengviau, kai vadovas šiuo atveju prisiima savotiško mentoriaus, kuris iš pradžių padeda adaptuotis, poziciją.[/quote]

Trumpai tariant, norint, kad naujokas įmonėje startuotų kuo lengviau, reikia jį kuo kruopščiau parengti startui. O ką daryti, kai startas jau duotas ir prasideda bėgimas darbų maratone? Dar vienas patarimas – nepalikti naujoko pirmųjų žingsnių įmonėje tik personalo skyriaus atsakomybei, o ir į šį etapą įtraukti tiesioginį jo vadovą.

Šiuo metu dirbu įmonėje, kuri vienija 220 skirtingo išsilavinimo, patirties ir rango darbuotojų. Pavyzdžiui, pernai mūsų kolektyvą papildė apie 50 naujų narių, jau nekalbant apie sezoninius darbuotojus, kurių paslaugomis naudojamės tam tikrą fiksuotą laiką.

Tačiau visais atvejais taikome praktiką, kad už naujoko adaptaciją, darbo vietos paruošimą, priemonių surinkimą ir pristatymą kolektyvui atsako tiek personalo skyrius, tiek tiesioginis jo vadovas.

Tenka išgirsti, kad kai kuriuose Lietuvos kompanijose tiesioginio jų vadovo vaidmuo sutinkant naujokus apsiriboja pasisveikinimu ir keliais mandagumo sakiniais. Tačiau naujam darbuotojui įsilieti daug lengviau, kai vadovas šiuo atveju prisiima savotiško mentoriaus, kuris iš pradžių padeda adaptuotis, poziciją.

Paprastas, bet labai veiksmingas žingsnis – kuomet tiesioginis vadovas naują komandos narį pirmosioms jo darbo dienomis pakviečia pietų. Per tokius pietus tikrai nebūtina aptarinėti darbo reikalų, neformalus bendravimas ir pokalbis, pavyzdžiui, apie pomėgius ar laisvalaikio leidimo būdus gali laimėti daugiau, negu įmonės finansinių rezultatų pristatymas ar diskusija apie rinkos pokyčius.

Praktika, kuomet pats vadovas pristato darbo vietą bei supažindina kitais komandos nariais suteikia toną ir tolesniam natūraliam bendravimui komandos viduje. Tad tikėtina, kad, iškilus problemoms ar nesusipratimams, naujasis darbuotojas ir vėliau nedelsdamas kreipsis į vadovą ir „netemps“ bėdų tol, kol jos taps sunkiai išsprendžiamos.

Žymos

Apie autorių

Sandra Nezabitauskienė

8 komentarai

Komentuoti čia

  • Supratama, visos priemonės kaip ir gražiai skamba, tačiau ką daryti, kad jos būtų veiksmingos? Turiu omenyje tai, kad net ir papildytas naujoko žinynas gali būti neveiksmingas, jeigu jis nepriimtinas naujokui, netinkamai pristatytas ir pan. Todėl kyla klausimas – gal iš tiesų veiksmingiausios priemonės yra bendravimas, dėmesio parodymas naujokui?

  • Kęstai, manau kad visiems darbuotojams – nepriklausomai nuo jų posto ar specializacijos laipsnio, reikia retkarčiais įspirti į užpakalį. O tie, kurie kyla karjeros laiptais vertikaliai, taiko į vadovus, tų gal ir nereikia. Jie ne tik koučina kitus, bet ir sugeba kaučinti save (angl. self-coaching).

  • Jei darbuotojas linkęs į pokyčius, gera darbuotoja galima suformuoti, bet tam reikia įdėti tam pastangų. Manau geras darbuotojas tas, kuris turi gyvenime tikslą ir žino ko nori, susidaręs savo darbų planą į ateitį. Jei darbuotojas, tokių yra 97%, neturi aiškaus tikslo, vadovas gali jį jam suformuoti, tada įmonė gali tik išlošti.

  • Įsidarbinau įmonėje, tuoj pat išsiaiškinau pletkininkus ir melagius, išdaužiau jiems snukius, o viršininką, bandžiusį juos užstoti, prirėmiau prie sienos ir paaiškinau, kad jei jis ir toliau kišis į mano reikalus, tai jo laukia tas pats kas ir tų šiknių. Esu aukštos klasės specialistas ir nesiruošiu drebėti prieš kažkokį ten darbdavį – ne jis man reikalingas, o aš jam, nes aš jam uždirbu pinigus. Todėl niekas negali su manimi elgtis kaip panorėjęs… Jau eilę metų darbe nebeturiu jokių problemų.

  • didelej firmoj svarbu niekam per daug nepapult i akis.t.y. kulturingai atrodyt,sveikintis ryte su sutiktais darbe.bet nesikalbet.tada niekas nesupras kuo jus dirbat ir kuriose pareigose.taip galima kasdien ateit ryte ir nepastebetam iseit o alga eis ir darbuotojai galvos kad jus turbut koks virsininkas o virsininkas galvos kad gal koks direktoriaus zmogus.gausites kaip ir savas visiem.svarbu visa laika buti mandagiam ir atrodyt lyg labai uzsiemes.

  • Na, straipsnis gal kažkiek tiesos ir atskleidžia, man prieš pradedant dirbti vadovas viską aprodė pats, supažindino su kai kuriais žmonėmis iš kolektyvo, po įmonės teritoriją pasivaiksčiojom ir taip prie kavos puodelio pabendravom, bet įdomus dalykas jei iš vis su direktoriumi nebūčiau per pažįstamus susipažinęs ar būtų jis taip visur vedžiojęs ir viską aprodęs…

  • Naujokas darbe, naujokas mokykloje, naujokas šokių grupėje…. žodžiu, pradėjai kažkokį naują etapą savo gyvenime, tai pasistenk pats „įsipaišyti“ į naują terpę – tiesiog būk savimi, būk Žmogumi ir tiek. Nori bendrauti bendrauk, nenori – nepulk „seiliotis“ su visais… Atmink, kaip šauksi – taip atsilieps. O „sviestuotų“ negaliu pakęsti. Jie mano Š…non net neįlenda. Džiaugiuosi stipriais raumenimis :)