Didelė vadovo darbo užduotis – pasiekti, kad žmonės atliktų jiems pavestus darbus, t.y. tinkamai motyvuoti.
Šiuo atžvilgiu vadovauti reiškia taip paveikti žmones, kad jie pagal savo galimybes dirbtų kaip galima geriau. Tačiau valdymas negali aprėpti visų motyvacijos aspektų, nes už darbo aplinkos ribų egzistuoja ir kitos įtakos, pvz., bendruomenės ir šeimos spaudimas.
Motyvacija vadinami potraukiai, troškimai, paskatos ir poreikiai, kurie nukreipia, kontroliuoja arba paaiškina žmogaus elgesį.
Maslovo motyvacijos teorija
Motyvavacijos teorijas verta panagrinėti atidžiau. Vieną plačiausiai žinomą požiūrį išdėstė Abrahimas Maslovas savo knygoje „Motyvacija ir asmenybė“ (angl. „Motivation and personality“).
Maslovo motyvacijos teorija teigia, kad žmonių motyvus galima nuosekliai išsidėstyti pagal penkis poreikių lygius (žr. iliustraciją žemiau).
Pagal šią teoriją, poreikiai eina eilės tvarka, vieną poreikį patenkinus, jis susilpnėja, ir elgesį pradeda valdyti aukštesnio lygio poreikis. Taigi galima daryti išvadą, kad patenkintas poreikis nėra motyvas.
Abejojama, ar toks požiūris tinka, kalbant apie aukštesnio lygio poreikius, kadangi savigarba, regis, reikalauja nuolatinio stimuliavimo ir atsinaujinimo.
Ne kartą bandyta patikrinti Maslovo idėjų pagrįstumą. Reikalas tas, kad aukštesnio lygio poreikius žmonės tenkina nebūtinai darbe ar profesinėje veikloje, tad šito iš tikrųjų negalima patikrinti. Kitas dalykas – pagrindiniu motyvu Maslovas laikė pasitenkinimą, kuris nėra tiesiogiai susijęs su gamyba. Taip pat jis nieko nepasako apie įvairių poreikių trukmę – ar prie aukštesnio lygio poreikių prieinama iš karto, ar tai įvyksta po kelerių metų?
[quote]Pagal Maslovo teoriją, poreikiai eina eilės tvarka, vieną poreikį patenkinus, jis susilpnėja, ir elgesį pradeda valdyti aukštesnio lygio poreikis. Taigi galima daryti išvadą, kad patenkintas poreikis nėra motyvas. Abejojama, ar toks požiūris tinka, kalbant apie aukštesnio lygio poreikius, kadangi savigarba, regis, reikalauja nuolatinio stimuliavimo ir atsinaujinimo.[/quote]1968 m. Halas ir Nougaimas atliko tyrimus vienoje JAV bendrovėje, taikydami keturias Maslovo poreikių kategorijas (pradedant nuo antros).
Organizacinėje aplinkoje dirbančių 49 jaunų vadovų apklausa tik iš dalies patvirtino Maslovo teorijos teiginius, tačiau išryškėjo, kad individo poreikiams siekti hierarchijos aukštumų turi reikšmės aplinkos veiksniai.
Hertzbergo motyvacijos teorija
Tik kai F. V. Hertzbergas knygoje „Darbas ir žmogaus prigimtis“ (angl. „Work and nature of man“) pateikė savo dviejų veiksnių motyvacijos teoriją, buvo pradėta gilintis į skirtumus tarp žemesnių ir aukštesnių poreikių.
Ir šiuo atveju rezultatai siejasi ne tiek su produktyvumu, kiek su pasitenkinimu. Herztbergo teigimu, pasitenkinimą suteikiantys veiksniai išplaukia iš vidinio darbo turinio (pvz., pripažinimas, atsakomybė, prasmė, iššūkiai) – visi šie dalykai patenkina aukštesnius poreikius.
Nepasitenkinimą sukeliančius veiksnius lemia išorinė darbo aplinka (pvz., darbo sąlygos, užmokestis, priežiūra) – visa tai patenkina žemesnius poreikius.
Svarbus šios teorijos aspektas tas, kad patenkinus dėl nepatenkintų žemesnių poreikių atsiradusį nepasitenkinimą, pašalinamas vien tik nepasitenkinimas, tačiau motyvacijos nesustiprina. Jeigu higieniniai veiksniai (pvz., atlyginimas, darbo sąlygos, darbų sauga, priežiūra) nepasiekia tam tikro standarto, darbininkai būna prastos nuomonės apie savo darbą ir jaučiasi nepatenkinti.
