Rinkodara

Juodieji viešieji ryšiai

Pažintis su juodosiomis viešųjų ryšių technologijomis

Juodųjų viešųjų ryšių gynybos metodai

Iš tiesų gintis nuo tokių atakų kur kas sunkiau, negu pulti pačiam. Pasaulyje būta labai daug nutikimų, kai iš scenos pasitraukdavo puikūs politikai ir galingos kompanijos vien dėl to, kad nepajėgdavo atremti savo politinių priešininkų surengtos informacinės atakos.

Kartkartėmis klaidinga gynyba vykdoma taip, kad užuot neutralizavus priešišką ataką, ji priešingai – pastiprindavo ją, o tiesioginis atsakymas į puolimą arba mėginimas paneigti informaciją tik pablogindavo pasekmes. Tos klaidos daromos dėl to, kad nesuprantama informacinių atakų prigimtis.

Puolimų būna įvairių – profesionalių ir nelabai, spontaniškų ir tokių kurias remia suinteresuoti asmenys. Kiekvienas jų turi savo niuansus ir skirtingą įtaką. Pateiksime keletą metodų, kaip galima apsiginti nuo jus puolančių oponentų:

Atakos dezorganizavimo metodas

Šis metodas skelbia, jog jums reikia dalyvauti priešininko atakoje, t.y. jums reikia atakuoti save, bet ne visiškai taip, kaip tai daro priešininkas. Kol priešininkai ieško subtilių argumentų, sukeliančių abejonių, jūs atakuojate šiurkščiai.

Jūs priskiriate tam informacijos šaltiniui, kurį okupavo jūsų priešininkas juodžiausios informacijos. Pvz. galite pasakyti, kad jūsų biuras paverstas narkotikų ir pornografijos platintojų landyne, o direktorius – vyrų prostitutė. Jūs platinate šiurkščius kaltinimus sau, kurie daugeliui atrodys absurdiški. Tokiu būdu jūsų oponento kaltinimai irgi ims atrodyti absurdiški, nes jie nuo jūsiškių skirsis nedaug.

Blykstės metodas

Šis metodas teigia, jog reikia imituoti kokį įvykį, tiesiogiai susijusių su jūsų įmone, bet ryškumu nustelbiantį prieš jus nukreiptą informaciją. Pvz., kad užtemdytų neigiamą informaciją, kurią priešininkai nori panaudoti prieš JAV prezidentą, šio prezidento VR specialistai imituoja karą su Albanija. Jie nepradeda karo, bet imituoja karinius veiksmus.

Prasidėjus Bilo Klintono skandalui su Monika Levinski, netikėtai kilo konfliktas su Jugoslavija. Taip pat nelauktai Klintonui „lūžo“ koja, ir jis, sugipsuotas ir pasodintas į invalido vežimėlį, važinėjo į tarptautinius susitikimus. Įsivaizduojate kokia netradiciška situacija? Su vežimėliu į tarptautinius susitikimus.

[quote]Kartkartėmės klaidinga gynyba vykdoma taip, kad užuot neutralizavus priešišką ataką, ji priešingai – pastiprindavo ją, o tiesioginis atsakymas į puolimą arba mėginimas paneigti informaciją tik pablogindavo pasekmes.[/quote]

Blykstės metodas leidžia nukreipti visuomenėje sukeltą atgarsį į visiškai kitą lygmenį, jis vienodai gerai tinka tiek stambiajam verslui ar politikai, tiek mažai parduotuvei. Kad realizuotume blykstės metodą, reikia atsižvelgti į du aspektus:

Imituojamas įvykis turi būti daug skandalingesnis ir ryškesnis už tą, kurį sukūrė jūsų priešininkas. Jis turi tiesiogine prasme apakinti tikslinę auditoriją;

Imituojamas įvykis turi priklausyti kitai informacinei kategorijai. Jis niekaip neturi būti susijęs su neigiamais duomenimis, platinamais priešininko, ir šie neigiami duomenys blykstės kontekste niekaip neturi būti minimi. Jų tarsi nebūtų.

Kompromisinio varianto sukūrimo metodas

Aptarkime trečiąjį metodą, kuris pastaruoju metu pasitaiko gana dažnokai. Jas sukelia ne jūsų konkurentai, o tam tikros visuomenės grupės bei organizacijos. Ta neigiama informacija dažniausiai pasireiškia mitingais, protesto akcijomis.

Jums reikia parengti tokį atliktinų veiksmų variantą, kuris patenkintų visas puses. Pvz., jūs norite statyti parduotuvę priešais gyvenamąjį namą, o namo gyventojai nesutinka, mat prie namo planuojama iškirsti nedidelį parką. Bet jūs surandate kompromisinį variantą, įrengę parduotuvę po žeme ir išsaugoję arba modernizavę priešais namą esantį skverą. Kompromisas pasiektas.

Kai kada tie kompromisiniai variantai būna labai originalūs, o tokius siūlyti verta, nes tam tikrą laiką gali sutrikdyti tikslinę auditoriją. To laiko jums užtenka problemai išspręsti. Kad parengtume kompromisinį variantą, reikia krupščiai ištirti situaciją, tikslinės auditorijos problemas, reikalavimus, troškimus ir viltis.

Apie autorių

Artūras Morkeliūnas