Rinkodara

Dvylika copywriting’o patarimų nuo Deivido Ogilvio

Laiškas, kuriame Deividas Ogilvis dalijasi copywriting'o patarimais

Šiuolaikinės reklamos „tėvas“ ir šiuolaikinių reklamos agentūrų verslo pradininkas Deividas Ogilvis (David Ogilvy) lig šiol yra atsimenas su pagarba – tai vienas garsiausių kada nors gyvenusių reklamos žmonių.

Gimęs ir augęs Didžiojoje Britanijoje, 1948-iais metais Deividas įkūrė reklamos agentūrą „Ogilvy & Mather“. Net ir šiandien, reklamos rinkos dalyviai Ogilvio „Reklamos žmogaus išpažintį“ skaito kaip Bibliją. 1955-iais metais savo draugui ponui Koltui parašė 12 svarbiausių copywriting’o patarimų, kuriais ir dalinamės.

Brangus, pone Koltai:

Kovo 22-ąją dieną jūs parašėte man laišką, kuriame prašote išvardyti savo, kaip copywriter’io įpročius. Jie ne tokie jau ir patrauklūs, kaip netrukus pastebėsite:

1. Niekuomet nerašiau reklamos tekstų biure. Per daug trikdžių. Visą rašymą atlieku namie.

2. Labai daug laiko praleidžiu nagrinėjant pagrindinių konkurentų reklaminius tekstus. Žvelgiu į kiekvieną reklamą, sukurtą per pastaruosius dvidešimt metų.

3. Rinkos tyrimai yra svarbu, tačiau jų nereikia daug. Neapsikraukite savęs. Keletas svarbiausių rinkos rodiklių ir to gana.

4. Aš pasirašau problemą ir rinkodaros kampanijos tikslą, kurį pasiekus bus išspręsta problema. Mano klientas nustato tam tikrus principus, kurių laikausi ir neperžengiu.

5. Dar prieš pradedant rašymą, aš pasirašau kiekvieną įmanomą produkto faktą ir pardavimo idėją. Tuomet aiškiai visas idėjas surikiuoju ir bandau surasti ryšį su rinkos tyrimais.

6. Galiausiai, prasideda rašymas. Iš pradžių pasirašau maždaug 20 antraščių, kad turėčiau pakankamai alternatyvų. Niekuomet neišsirenku galutinės antraštės neatsiklausus kitų žmonių agentūroje nuomonės.

7. Šiame momente nebegaliu daugiau atidėlioti rašymo. Taigi, nuvykstu į namus, užsidarau prie rašomojo stalo. Tačiau nei viena mintis ar idėja neateina į galvą. Jaučiuosi prislėgtas. Subjursta nuotaika.

[quote author=“Deividas Ogilvis“]Nors aš prastas copywriter’is, tačiau geras redaktorius. Taigi aš redaguoju savo paties darbą. Po keturių ar penkių redagavimų, reklamos tekstas atrodo pakankamai gerai, kad galėčiau parodyti klientui. Jeigu klientas neigiamai įvertiną tekstą, pasidarau piktas – nes į rašymą įdėjau tiek daug darbo ir širdies.[/quote]

8. Kadangi imu labai nerimauti, jog galiu nesukurti gero reklamos teksto, tai priverčia mane rašyti vėl ir vėl. Pirmieji 20 bandymų atsiduria šiukšlinėje.

9. Jei niekas nesikeičia, išgeriu pusę butelio romo ir per savo gramofoną pasileidžiu Handelio oratorijas. O tada į galvą pradeda plūsti minčių ir idėjų srautas. Nebegaliu jo suvaldyti – viską surašau ant lapo.

10. Anksti atsikėlęs kitą rytą, peržiūriu savo užrašus ir juos redaguoju.

11. Tuomet traukiniu vykstu į Niujorką, nueinu į biurą ir diktuoju savo sekretorei reklamos tekstą (pats dėls ligo negaliu spausdinti mašinėle, o tai yra labai nepatogu).

12. Nors aš prastas copywriter’is, tačiau geras redaktorius. Taigi aš redaguoju savo paties darbą. Po keturių ar penkių redagavimų, reklamos tekstas atrodo pakankamai gerai, kad galėčiau parodyti klientui. Jeigu klientas neigiamai įvertiną tekstą, pasidarau piktas – nes į rašymą įdėjau tiek daug darbo ir širdies.

Viską apibendrinus, galiu pasakyti, jog tai yra lėtas, sunkus ir daug pastangų reikalaujantis reikalas. Suprantu, kad kai kuriems copywriter’iams viskas pavyksta daug greičiau. Tokiu atveju man yra kitaip.

Nuoširdžiai Jūsų,

Deividas Ogilvis

Žymos

Apie autorių

Artūras Morkeliūnas

3 komentarai

Komentuoti čia

  • na čia jau Ogilvio stiliumi grynai. pusė butelio romo.. Handelio oratorijos. šiais laikais švyturio alus / jack daniel’s ir muzika youtube’ėje. bet tarp eilučių galima perskaityti keletą įdomių minčių

  • Kitur dar Ogilvis sapalioja apie geras antraštes, kurių rašymui užtrunka apie mėnesį. Na, jei romas ir toks trankus muzonas, tai tiksliai tiek laiko ir prireikia.

    Lietuvoje kol kas tokius tekstus raųyti sudėtinga, nes klientui dažnai nepatinka, ir kaip p. Ogilvis, jautiesi piktas, nes sudėjai ne tik širdį, bet ir savo laisvą laiką, nes idėjų tekstams atsiranda nuolatos…

  • Ar autoriui ne gėda prie straipsnio nurodyti savo vardą ir pavardę, kai tiek klaidų? Žiauriai parašyta (blogąja prasme).