Įmonės valdymas

Intuityvus sprendimų priėmimas

Priimant sudėtingus sprendimus jokia analizė negali lygiuotis su gyvenimiška patirtimi, kuri ir daro didžiausią įtaką intuicijos arba nuojautos turėjimui.

Šeši būdai ugdyti intuiciją

Intuicija šiandien apibūdinama kaip kažkas magiško ir paranormalaus. Tačiau tai nėra „šeštas jausmas“, o taip pat ir ne atsitiktinis bei neracionalus sprendimų priėmimas. Intuicija yra kompleksinė samprotavimo forma, paremta daugiamete patirtimi bei mokymusi, kurios pamatas – faktai, skaičiai, modeliai, koncepcijos, procedūros, abstrakcijos ir, žinoma, mintys.

Klausimas vienas – ar įmonės vadovas gali išpuoselėti savo intuiciją ir tokiu būdu padidinti priimamų sprendimų kokybę? Nors intuicijos ir jos teikiamos naudos tyrimai yra palyginus naujas ir neištyrinėtas vadybos mokslo laukas, studijos parodė, kad intuicijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo žemiau išvardytų dalykų.

Patirtis

Kuo turtingesnė sprendimų priėmėjo patirtis, kuo daugiau veikimo modelių jis ar ji gali įžvelgti. Kuo daugiau modelių sprendimų priėmėjas gali įžvelgti, tuo geresnė jo ar jos intuicija. Kai patyręs įmonės vadovas savo sprendimą argumentuoja „nuojauta“, jis iš tiesų sako matantis praeityje „sutiktus“ veikimo modelius.

Psichologiniai tyrimai rodo, kad reikia mažiausiai 10 metų patirties tam tikroje srityje, kad vadovas galėtų priimti efektyvius sprendimus iš intuicijos. Kiti tyrimai parodė, kad aukščiausio lygio vadovai dažniau priima intuityvius sprendimus už vidurinio ar žemutinio lygio vadovus. Galiausiai, smulkaus verslo vadovai priima tiek pat intuityvių sprendimų, kaip ir stambios bendrovės valdybos pirmininkas.

Ryšių tinklas

Įmonių vadovams būtinas platus pažįstamų, su kuriais galėtų dalintis priimamų sprendimų patirtimi, tinklas. Sprendimų priėmėjai turi apsupti save žmonėmis, su kuriais galėtų užmegzti atvirą ir nuoširdžią diskusiją įvairiais verslo klausimais.

Emocinis intelektas

Neuromokslininkas Josephas LeDouxas įrodė, jog migdolas – smegenų vieta, atsakinga už emocinę atmintį – iššaukia elgseną greičiau už kognityvinius (pažintinius) procesus. Kitaip tariant, emocija yra pranašesnė už pažinimą. Anot Danielio Golemano, skirtumas tarp puikaus ir vidutinio vadovo slypi emociniame intelekte, t.y. gebėjime atpažinti ir interpretuoti savo bei kitų žmonių emocijas.

Tolerancija

Tam, jog intuicija galėtų vystytis geriausiai, jai būtina įvairi patirtis – tiek gera, tiek bloga. Įmonių vadovai turi išmokti toleruoti klaidas bei sukurti tokią kultūrą, kurioje viešai ir nuolatos būtų remiami žmonės, ėmęsi rizikos bei padarę klaidų. Maisto produktų koncerno“Nestlé“ vadovas Peteris Brabeckas-Letmathe sako:

„Nagrinėti nesėkmes bei pralaimėjimus yra lygiai taip pat svarbu kaip nagrinėti sėkmes bei pergales. Mano nuomone, aukštą poziciją bendrovėje gali užimti tik tas asmuo, kuris praeityje buvo patyręs skaudžių pralaimėjimų – tai yra aiškiausias įrodymas, kad žmogus gebės imtis verslo rizikų.“

Smalsumas

Nepaisant įvairių intereso grupių spaudimo, įmonių vadovai turi rasti laiko smalsumui patenkinti – tai būtina sąlyga atrandant naujas galimybes versle. Šią būtinybę puikiai iliustruoja vadybos guru Peterio Druckerio žodžiai:

„Efektyvus vadovas visuomet labiau koncentruoja dėmesį ties galimybėmis, o ne rizikomis.. nuolatinis galvojimas apie problemas neskatina judėti į priekį. Vien tik sprendžiant problemas įmonė neišvengia nuostolio. Pozityvūs rezultatai įmanomi tik tuomet, kai vadovas nuolatos kuria ir naudojasi galimybėmis. Norint atrasti naujus kelius, būtina galvoti apie galimybes ir imtis konkrečių veiksmų. Norint įgyti patirties, būtina atrasti naujus kelius. Norint išsiugdyti intuiciją, būtina įgyti patirties.“

Apribojimai

Kas per daug, tas nesveika, įskaitant ir kliovimąsi nuojauta. Vėlgi, Peteris Druckeris pataiko tiesiai į dešimtuką: „Tikiu intuicija tik tada, kai ji naudojama drausmingai. Vadovai, kurie diagnozuoja, tačiau nepatikrina diagnozės su faktais bei stebėjimais yra tie.. kurie nužudo verslą.“

Apie autorių

Paulius Vitkus

Verslo edukacijos portalo "Verslas.in" įkūrėjas.