Įmonės valdymas

Verslo gyvavimo ciklas

Dešimt gyvenimo stadijų, kuriuos patiria kiekvienas verslas

Kiekvienas verslas, arba jei tiksliau – organizacija, gyvena savo gyvenimą, visai kaip žmogus ar kitas biologinis gyvis.

Kiekvienam verslui būdingi tam tikri etapai, kurie turi savitus bruožus. Šiuose etapuose verslas kovoja su etapui būdingais iššūkiais ir problemomis.

Tai, kaip įmonės vadovai sprendžia šias problemas, turi lemiamą įtaką verslui – verslas išgyvens bei suklestės arba mirs. Šiame straipsnyje apžvelgsime dešimt verslo gyvavimo stadijų.

[post_blocks]

Embriono stadija

Ši stadija yra pirmoji. Joje organizacija dar formaliai neegzistuoja, tik jos įkūrėjo galvoje. Šioje stadijoje reikia susikoncentruoti ties tikslais ir galimybėmis.

Vienas svarbiausių embriono stadijos tikslų yra įtvirtinti įkūrėjo atsidavimą ir entuziazmą. Kuo rizikingesnis verslas, tuo didesnio atsidavimo reikia. Kaip sakė Konradas Hiltonas: „Jei statai didelius laivus, turi nerti į gilius vandenis“.

Šioje stadijoje yra normalu jausti baimę, nežinomybę ir abejones. Kokiu verslu mes užsiimsime? Kaip įgyvendinsime tikslus? Kas pirks mūsų produktus ir kodėl? Visi šie klausimai neišvengiamai turės būti atsakyti per praktiką.

Jauno verslo tikslas turėtų būti kurti patenkinti rinkos poreikius. Žmonės, kuriantys verslą tik dėl pinigų, dažniausiai neturi pakankamai tvirtybės atsilaikyti prieš laukiančius iššūkius tolesnėse stadijose.

Žinoma, bus žmonių, kurie netikės jūsų idėja. Nesvarbu, kad ne visi tiki jūsų idėja. Galbūt netikės nei vienas. Svarbiausia, kad ja tikėtumėte jūs, idėjos autorius.

Vaikystės stadija

Kai įkūrėjas nusprendžia mesti savo buvusį darbą, užstatyti turimą turtą, idėja tampa formali ir įregistruojama įmonė. Tuomet jūsų idėja ir įmonė įžengia į antrą stadiją – vaikystę.

[quote align=“right“]Kaip ir turint tikrą vaiką, taip ir organizacijoms, įžengusioms į vaikystės stadiją reikia dviejų dalykų: 1) maisto ir pieno, kad išgyventų (grynieji pinigų srautai, apyvartinės lėšos); 2) besąlyginė tėvų meilė (bendrovės įkūrėjų).[/quote]

Įžengus į šią stadiją, svarbiausia yra susikoncentruoti ties veikla bei galimybėmis. Orientyras, lyginant su embriono stadija, pasikeičia nuo idėjų bei apmąstymų prie konkrečių veiksmų. Laikas šnekoms – baigtas. Laikas griebtis darbo ir rodyti rezultatus.

Kaip ir turint tikrą vaiką, taip ir organizacijoms, įžengusioms į šią stadiją reikia dviejų dalykų: 1) maisto ir pieno, kad išgyventų (grynieji pinigų srautai, apyvartinės lėšos); 2) besąlyginė tėvų meilė (bendrovės įkūrėjų).

Kai esi kūdikis, neįmanoma, jog pirmą kartą pabandžius atsistoti ir pavaikščioti, tą ir padarysim. Lygiai tas pats ir šioje stadijose esančioms organizacijoms. Iš pradžių daug kas nepavyks, reikės bandyti iš naujo. Griūti ir keltis, keltis ir griūti, griūti ir keltis.

Tačiau šios nesėkmės tėra patikrinimai kelyje į kitą etapą. Dažnai šioje stadijoje darbuotojai ir ypač įmonės įkūrėjai dirba septynias dienas per savaitę, kartais net miega biure. Jei nėra pakankamai veiklos ir streso – vadinasi, jog kažkas negerai.

Vaikystės stadijoje organizacija labai priklausoma nuo jos vadovo, taip kaip kūdikis nuo savo tėvų. Jei miršta organizacijos „tėvas“, tai tikriausiai „numirs“ ir verslas. Kadangi verslas šioje stadijoje neturi informacinių sistemų, vadovas asmeniškai deleguoja rūtina tapusias užduotis.

Vis dėlto, svarbiausias šios stadijos tikslas yra ne sugeneruoti tam tikrą pajamų dalį, o įtvirtinti savo produktą rinkoje. Jei produktui tą gerai seksis padaryti, tai pinigų atsiras (paskolos ar investicijos pavidalu). Svarbiausia – įtvirtinti produktą rinkoje.

Apie autorių

Aleksandras Pometko