Tada reikia susumuoti būtinas išlaidas. Privaloma neliesti to dešimtadalio, kuris skirtas jūsų piniginėms pastorinti. Tegu tai būna didžiausias troškimas, kurį patenkinti būtina. Tikslinkite biudžetą, kad jis padėtų siekti šio tikslo. Tegu jis tampa jūsų didžiausiu pagalbininku, apsaugant jūsų storėjančias pinigines.
Arkadas tęsia: „Biudžeto tikslas yra padėti jūsų piniginėms storėti. Jis turi padėti jums gauti visko, kas būtina, ir, kiek tai įmanoma, patenkinti kitus troškimus. Jis turi jums padėti suvokti didžiausius troškimus, atskirti juos nuo atsitiktinių norų.“
[post_blocks]Štai toks yra antrasis vaistas plonos piniginės ligai gydyti: „Taip planuokite savo išlaidas, kad pakaktų pinigų būtiniausiems dalykams, pramogoms ir vertingiausiems troškimams patenkinti, tam skiriant ne daugiau kaip devynis dešimtadalius savo pajamų.“
Vaistas nr. 3: tegu daugėja jūsų aukso
„Štai jūsų plonos piniginės jau pilnėja. Jau išmokote palikti jose dešimtadalį to, ką uždirbote. Išmokote kontroliuoti savo išlaidas, kad išsaugotumėte didėjantį turtą. Dabar apsvarstysime, kaip priversti tą turtą tarnauti jums ir jį gausinti. Malonu piniginėje turėti aukso, jis džiugina šykštuolio širdį, tik, deja, jis nieko neuždirba.
Auksas, kurį sukaupėme, pasilikdami dalį savo pajamų, tik pradžia. Jo atnešamos pajamos ir sukraus mums turtus. Taigi, kaip priversti auksą dirbti? Mano pirmoji investicija buvo nesėkminga – praradau viską, ką turėjau. O mano pirmoji sėkminga investicija buvo paskola, kurią suteikiau Agarui, skydų meistrui.
Kartą per metus jis prisipirkdavo daug bronzos, atgabentos iš už jūrų, ir naudojo ją skydams gaminti. Neturėdamas pakankamai lėšų sumokėti už ją pirkliams, skolindavosi iš tų, kurie turėjo atliekamų pinigų. Jis buvo garbingas žmogus ir, pardavęs pagamintus skydus, skolas grąžindavo su didelėmis palūkanomis.“
Toliau Arkadas pasakojo, kad kas kartą, kai skolindavo Agarui, pasiimdavo ir iš skolos susikaupusias palūkanas, todėl didėjo ne tik kapitalas, bet ir pajamos. Maloniausia buvo matyti, kaip tos sumos grįžta į Arkado piniginę.
Žmogaus turtas – tai ne monetos, kurios skambčioja jo piniginėje. Tai jo gaunamos pajamos, ta aukso srovelė, kuri be perstojo teka į jo piniginę ir neleidžia jai suplonėti. Štai ko kiekvienas žmogus turėtų siekti. To trokšta visi, kiekvienas iš mūsų. Juk visi norime pajamų, kurių srautas nenutrūktų, kad ir ką darytumėte – dirbtumėte ar keliautumėte.
Arkadas tęsė: „Mano pajamos buvo didelės. Paskolos Agarui buvo mano pirmieji mėginimai sėkmingai investuoti. Pasimokęs iš jų, kapitalui didėjant pradėjau skolinti ir investuoti daugiau. Iš pradžių tik iš kelių, o vėliau jau iš daugelio šaltinių į mano piniginę tekėjo auksinė turto srovė, o tą turtą galėjau skirti išmintingiems dalykams, kokius tik sugebėjau sugalvoti.“
[quote align=“right“]Žmogaus turtas – tai ne monetos, kurios skambčioja jo piniginėje. Tai jo gaunamos pajamos, ta aukso srovelė, kuri be perstojo teka į jo piniginę ir neleidžia jai suplonėti. Štai ko kiekvienas žmogus turėtų siekti. To trokšta visi, kiekvienas iš mūsų. Juk visi norime pajamų, kurių srautas nenutrūktų, kad ir ką darytumėte – dirbtumėte ar keliautumėte.[/quote]Aukso kiekis didėja labai greitai, kai jį tinkamai naudojant gaunamos geros pajamos. Tai aiškiai rodo toliau aprašytas pavyzdys.
Vienas ūkininkas, gimus pirmajam sūnui, davė pinigų skolintojui dešimt sidabrinių ir paprašė juos naudoti skolinimui iki tol, kol jo sūnui sukaks dvidešimt metų. Pinigų skolintojas sutiko ir pažadėjo ketvirtadalio šios sumos dydžio palūkanas per ketverius metus. Kadangi ūkininkas tą sumą atidėjo savo sūnui, paprašė pinigų skolintojo palūkanas kas kartą pridėti prie pagrindinės sumos.
Kai sūnui sukako dvidešimt metų, ūkininkas nuėjo pas pinigų skolintoją pasiteirauti apie savo pinigus. Pinigų skolintojas paaiškino, kad ši suma didėjo dėl procentų, todėl nuo dešimties sidabrinių ji išaugo iki trisdešimt vieno ir pusės sidabrinio.
Ūkininkas labai apsidžiaugė, o kadangi sūnui tuo metu tų pinigų nereikėjo, paliko juos pinigų skolintojui. Kai sūnus sulaukė penkiasdešimties metų, o jo tėvas jau buvo iškeliavęs į kitą pasaulį, pinigų skolintojas atidavė jam susikaupusius pinigus – šimtą šešiasdešimt septynis sidabrinius.
Štai jums trečias vaistas plonos piniginės ligai gydyti: „Kiekvieną monetą įkinkykite į darbą, kad ji uždirbtų pinigus, kaip laukai duoda derlių, kad neštų jums pajamas – turto srautą, be perstojo tekantį į jūsų pinigines.“
