Galiausiai Arkadas ėmė dėstyti pirmą vaistą plonos piniginės ligai gydyti: „Darykite lygiai taip, kaip patariau prekiautojui kiaušiniais. Iš dešimties monetų, įdėtų į piniginę, naudojimui paimkite tik devynias. Tada jūsų piniginės iš karto pradės storėti, bus malonu rankose jausti jų svorį, o sielas apims pasitenkinimas.“
Arkadas paprašė nesišaipyti iš to, ką pasakė. Tiesa visada paprasta. Pradėti reikia kaip tik nuo šio vaisto. Ir Arkado piniginė buvo plona, ir jis keikė ją už tai. Bet kai pradėjo imti iš piniginės tik devynis dešimtadalius to, ką įdėjo, ji pradėjo storėti. Taip esą atsitiks ir su klausytojų piniginėmis.
[post_blocks]Dar vienas keistas dalykas yra tas, kad kai Arkadas nustojo savo reikalams skirti daugiau nei devynis dešimtadalius savo uždarbio, jis sugebėjo verstis nė kiek ne blogiau negu iki tol. Jam pinigų trūkdavo ne daugiau, kaip anksčiau.
Taip pat netrukus monetos pradėjo plaukti lengviau negu iki tol. Tikriausiai toks jau dievų dėsnis, kad pas tą, kuris pinigus taupo ir išleidžia tik dalį to, ką uždirba, auksas plaukia lengviau, o to, kurio piniginė tuščia, auksas vengia.
Tad ko jūs labiau norėtumėte – savo troškimų patenkinimo kiekvieną dieną, brangenybių, papuošalų, geresnių drabužių, daugiau maisto, žodžiu, dalykų, kurie greit išnyksta ir yra pamiršti? O gal pastovesnio turto, aukso, žemių, gyvulių bandų, prekių, pajamas duodančių investicijų?
Pirmųjų dalykų įsigysite už iš piniginės išimamas monetas, o joje likusios monetos leis jums įsigyti pastarųjų dalykų. Taigi, toks yra pirmasis vaistas plonai piniginei gydyti: „Iš dešimties į piniginę įdėtų monetų išleiskite tik devynias.“
Vaistas nr. 2: kontroliuokite savo išlaidas
Antroji pamoka prasidėjo Arkado klausimu: „Sakėte, kad žmogus negali pasilikti dešimtadalio to, ką uždirbo, jei to uždarbio ir taip nepakanka visoms būtinoms išlaidoms. Kieno iš jūsų piniginės vakar buvo plonos?“ Rankas pakėlė dauguma žmonių.
„Bet juk ne visi uždirbate vienodai. Kai kurie iš jūsų uždirba kur kas daugiau. Kai kurių šeimos, kurias reikia išlaikyti, daug didesnės. Dabar pasakysiu jums neįprastą dalyką apie žmones ir jų vaikus: tai, ką kiekvienas iš jūsų vadina būtinomis išlaidomis, visada augs tol, kol prilygs jūsų pajamoms, jei tik nesiimsite priemonių tam sustabdyti.“
Būtinų išlaidų nereikėtų painioti su savo norais, troškimais. Visi žmonės turi daug troškimų. Daugiau negu gali patenkinti iš savo pajamų, todėl viską, ką uždirbate, tuoj pat išleidžia tiems troškimams tenkinti. Tačiau nejaugi manome, kad atsiradus didesnėms pajamoms pajėgsime įgyvendinti visus savo troškimus? Nieko panašaus.
[quote align=“right“]Būtinų išlaidų nereikėtų painioti su savo norais, troškimais. Visi žmonės turi daug troškimų. Daugiau negu gali patenkinti iš savo pajamų, todėl viską, ką uždirbate, tuoj pat išleidžia tiems troškimams tenkinti. Tačiau nejaugi manome, kad atsiradus didesnėms pajamoms pajėgsime įgyvendinti visus savo troškimus? Nieko panašaus.[/quote]Arkadas kalba toliau: „Mano laikas taip pat nėra beribis. Ne beribės ir mano jėgos. Ne beribiai ir atstumai, kuriuos galiu nukeliauti. Ir suvalgyti galiu tik ribotą kiekį valgių, net ir mano džiaugsmas nėra beribis.
Kaip kad lauke piktžolės išdygsta visur, kur tik žemdirbys palieka bent kiek vietos jų šaknims, taip vešliai žmoguje išsikeroja ir troškimai, kai tik atsiranda galimybė juos patenkinti. Jūsų troškimų be galo daug, bet patenkinti pajėgiate tik kelis iš jų.“
Derėtų rūpestingai peržiūrėti savo gyvenimo įpročius. Dažniausiai galima rasti kokių nors išlaidų, tapusių įprastinėmis, nors jas galima protingai sumažinti ar net visai jų atsisakyti. Reikia siekti už kiekvieną išleistą monetą gauti tiek vertės, kiek tik įmanona.
Ant popieriaus (tais laikais molio lentelėje) reikėtų susirašyti visus dalykus, kuriuos norėtumėte įsigyti už pinigus. Atrinkti iš jų tuos, kurie būtini, ir tuos, kuriuos įmanoma įsigyti už devynis dešimtadalius savo pajamų. Visus kitus reikia išbraukti ir laikyti juos tik dalimi tų nesuskaičiuojamų troškimų, kurie turi likti nepatenkinti. Nesigailėti dėl jų!
