Asmeninis tobulėjimas

Koučingo technikos ir jų panaudojimo gairės

Kas yra koučingas, jo technikos, kokios sąlygos nulemia kokybišką koučingo procesą bei kokios esminės technikų panaudojimo gairės?

Nors darau prielaidą, kad skaitytojas turi koučingo praktikos pagrindus ir žino, kokia veikla yra vadinama koučingu, vis tik atsižvelgiu į tą faktą, kad koučingas yra dar jauna veiklos rūšis, tad ne visiems gerai pažįstama. Ji interpretuojama įvairiai ir turi daugybę tiek jau įtvirtintų, tiek ir improvizuotų apibrėžimų.

Kas tai yra koučingas?

Koučingas – tai toks tobulėjimo būdas, kuris leidžia žmogui pasinaudoti savo turimais gebėjimais ir patirtimi taip, kad jis galėtų įgyvendinti sumanytus asmeninius pokyčius ir pasiektų norimų tikslų.

Koučingas vyksta pokalbio tarp koučingo specialisto ir jo kliento (pašnekovo) forma. Šio pokalbio metu koučingo specialistas skatina klientą mąstyti ir veikti taip, kad klientas galėtų atrasti reikalingus sprendimus savo norimiems tikslams pasiekti bei pokyčiams įgyvendinti.

Koučingo specialisto užduotis – kurti ryšį su klientu ir rūpintis, kad koučingo pokalbis atitiktų kliento reikmes. Tuo tarpu kliento užduotis – įsitraukti į tokį pokalbį ir imtis atsakomybės atlikti asmeninius pokyčius, kurie reikalingi užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

Tokio pokalbio metu koučingo specialistas užduoda klientui įvairius mąstymą skatinančius klausimus ir (arba) įtraukia klinetą į įvairias užduotis, kurių metu klientas geriau pažįsta save, vertina savo nuostatas, planuoja naujus veiksmus bei imasi atsakomybės juos įgyvendinti.

Koučingo specialistas nepataria ir nenurodo klientui, ką šis turėtų daryti. Koučingo specialistas skatina klientą patį ieškoti idėjų ir sprendimų. Koučingo pokalbių visuma sudaro koučingo programą, o jos trukmė priklauso nuo kiekvieno kliento klausimo, kurį jis sprendžia koučingo proceso metu.

Koučingas gali būti taikomas kaip atskira paslauga, kurią teikia koučingo specialistai. Jis gali būti naudojamas organizacijose kaip vadovavimo stilius ar vidinė įmonės kultūra. Tokiu atveju koučingo pokalbius veda vadovai ar kiti atsakingi ir atitinkamą mokymą gavę specialistai.

Koučingas gali papildyti kitas ugdymo iniciatyvas, pavyzdžiui, būti dalimi mokymo programų, kurios vyksta įmonėse ar mokymo įstaigose. Koučingą galima įtraukti į socialinę veiklą – teikti konsultacinę pagalbą įvairioms socialinės rizikos žmonių grupėms. Nors koučingas yra gana siaura sritis, tačiau gali būti taikomas daugelyje kontekstų.

Kokybiško koučingo sąlygos

Dažnuose koučingo mokymuose išgirstu klausimą: kokie yra gero koučingo kriterijai ir kokios sąlygos turi būti sudarytos, kad koučingas būtų efektyvus – padėtų klientui pasiekti norimų tikslų ar pokyčių. Noriu pasidalyti keletu svarbių aspektų, kurie koučingą daro kokybišką ir efektyvų.

  • Klientas yra motyvuotas keistis ir tobulėti. Kiekvienas pokytis yra nekomfortiškas, nes pokyčio akivaizdoje mes imame bijoti. Pasak vieno iš koučingo kūrėjų Johno Whitmore’o, nežinomybės baimė yra pagrindinė kliūtis keistis. Jei klientas vardan norimo pokyčio yra pasirengęs šią baimę pripažinti ir įveikti, tuomet jis bus pasiryžęs spręsti savo klausimus. Pavyzdžiui, jei žmogus naudojasi koučingu norėdamas išsiaiškinti, kaip išvystyti naują veiklą, – turėtų degti noru imtis šios naujos veiklos.
  • Klientas ir koučingo specialistas pasitiki koučingu kaip tobulėjimo būdu. Vargu ar eitume į sporto treniruotę, jei netikėtume gaunama nauda. Visi žinome, kad tokios treniruotės padeda išlikti žvaliems, gražina kūno linijas. Koučingas paprastai siūlo treniruotę mūsų protui, tad jei tikime šios treniruotės nauda, tuomet tereikia susikaupti ir įsitraukti į mąstymo procesą. Jei žmogus netiki šiuo procesu, reikia ieškoti kitų tobulėjimo būdų. Šis aspektas ypač taikytinas koučingui organizacijose.
  • Klientas ir koučingo specialistas aiškiai žino, kokius tikslus jie turi pasiekti. Jei koučingo specialistas aktyviai padeda klientui suformuluoti norimus tikslus, tuomet jie abu žino, kokių rezultatų sieks. Netinkamai suformuluoti tikslai gali nuvesti į aklavietę. Kita vertus, reikia būti pasiruošusiems, kad kliento tikslai koučinge keisis. Kartais taip atsitinka, kai klientas koučingo programos pradžioje iškelia vieną tikslą, o vėliau šis tikslas transformuojasi į kitą.
  • Ryšys tarp kliento ir koučingo specialisto yra pagrįstas atvirumu, nuoširdumu, pasitikėjimu ir tarpusavio pagarba. Tai reiškia, kad klientas ir koučingo specialistas turi sukurti tvirtą tarpusavio ryšį, nes būtent jis, ne tik koučingo technikos, daro koučingo procesą efektyvų. Koučingo specialistas turi įsijausti į kliento jausmus bei mintis ir prireikus nebijoti kalbėti su klientu apie jų abiejų santykį: „Ar komfortiškai tu jautiesi bendraudamas su manimi?“, „Kaip aš galiu tau padėti spręsti šį klausimą?“ ir pan.
  • Klientas ir koučingo specialistas bendradarbiauja ir vykdo susitarimus, kad padėtų klientui pasiekti numatytų tikslų. Toks bendradarbiavimas bus kokybiškas, jei klientas jaus atsakomybę atlikti tai, kas sutarta koučingo sesijoje. Tai gali būti „namų darbai“ ar kitos klientą judėti pirmyn skatinančios užduotys. Kai kurie koučingo specialistai šiuos aspektus vertina labai griežtai.
  • Klientas gauna visą reikalingą išorinę pagalbą savo tikslams pasiekti. Tai, kas sutariama koučingo sesijoje, klientas vykdo savo realiame gyvenime. Todėl labai svarbu aptarti ir numatyti visus galimus pagalbos būdus, kuriais klientas naudosis, kai neis į koučingo pokalbius. Tai gali būti artimiausių žmonių pagalba, kolegų palaikymas ar kitokia parama. Koučingą taikantys vadovai turi nuolat stebėti, kaip keičiasi jų darbuotojai, ir būtinai įvertinti teigiamus pokyčius.
  • Koučingo specialisto kompetencija leidžia pritaikyti reikiamas koučingo technikas konkrečiam klientui konkrečioje situacijoje. Koučingo specialistas turi gebėti įvertinti, kokie jo darbo būdai geriausiai tiks klientui. Jo kompetencija turi leisti pasirinkti iš skirtingų koučingo metodikų, technikų bei jų variacijų. Kartais iš anksto manydamas, kad klientui padės vienas ar kitas darbo būdas, koučingo specialistas gali klysti, tad jis turi mokėti atsiriboti nuo išankstinio plano.

Apie autorių

Tomas Misiukonis

Autorius yra konsultacijų įmonės "OVC Consulting" partneris ir konsultantas, sertifikuotas coaching’o specialistas (ACC). Nuo 2011 m. Tomas yra ICF Lietuva valdybos narys.

Rašyti komentarą

Komentuoti čia