Kas tai yra koučingo technika?
Pusiau juokais, pusiau rimtai galiu pasakyti, kad viskas, ką koučingo specialistas daro koučingo proceso metu, yra koučingo technika. Kai kurie koučingo specialistai nemėgsta šio žodžio dėl mechaniško jo atspalvio. Juk žmogus ne koks robotas, kad taikytum jam kokią nors techniką, – sako jie.
Visiškai sutinku, kiekvienas žmogus yra unikali būtybė. Mano santykis, kurį su klientu kuriu koučinge, ir mano veiksmai, kurių imuosi norėdamas jam padėti, yra unikalūs ir jam pritaikyti. Tai, kas vyksta koučinge, – daugiau nei veiksmas, metodika ar kokia nors technika.
Tačiau norėdamas pavadinti visas užduotis, pratimus bei veiksmus, kuriuos koučingo specialistas įtraukia ir naudoja koučingo programoje, geresnio žodžių junginio nei koučingo technika nerandu. Tam tikra prasme koučingo technika gali būti koučingo specialisto išlaukta tylos pauzė, kai klientas formuluoja atsakymą į užduotą klausimą.
Koučingo technika gali būti klausimų seka, kurią koučingo specialistas pateikia norėdamas paskatinti kliento minčių srautą. Koučingo technika yra bet kuri užduotis, kurią koučingo specialistas pateikia klientui norėdamas padėti jam suformuluoti tikslus, struktūruoti jo veiksmų planą ar paskatinti kokį nors kitą svarbų aspektą. Šios technikos gali būti iš anksto suplanuotos arba taikomos čia ir dabar, be jokio išankstinio plano.
Jau minėjau kokybiško koučingo sąlygas, kurioms esant koučingo technikos bus veiksmingos. Todėl turime galvoti ne tik apie tai, ką darome koučinge (t.y. kokia yra koučingo technika), bet ir apie tai, kaip ir dėl ko tai darome (t.y. kaip konkrečią techniką pritaikome konkrečiam klientui ir kaip ji atitinka jo aptariamą klausimą).
Jei koučingo specialisto išlaikyta pauzė yra koučingo technika, ji turi būti tokia efektyvi, kad kurtų klientui papildomą mąstymo erdvę. Jei koučingo specialisto užduotas klausimas yra koučingo technika, tuomet šis klausimas turi irgi skatinti klientą mąstyti – būti prasmingas, gilus ir vertingas.
Koučingo technika yra konkretus koučingo specialisto veiksmas ar jų derinys, kuris įtraukiamas į koučingo procesą tam, kad paskatintų klientą mąstyti, leistų jam veikti ir užtikrintų kitas būtinas asmeninių pokyčių prielaidas.
Norint praktiškai panaudoti koučingo technikas, nereikia skubėti. Patariu kuo dažniau praktikuoti koučingą, idant jis pats atrastų visas progas ir galimybes, kurių metu išbandytų technikas bei plėstų jų asortimentą kurdamas naujas praktikas. Koučingo technikos turi didelę galią ir ši galia priklauso ne tik nuo jų turinio ar veikimo principų, bet pirmiausia nuo to, kaip kokybiškai koučingo specialistas jas taiko.
- Kaip tai, ką darau, tinka konkrečiam klientui?
- Kaip tai, ką darau, atitinka konkrečią kliento situaciją?
- Kaip tai, ką darau, padeda klientui tobulėti?
- Kaip tai, ką darau, skatina tobulėti mane?
- Kaip tai, ką darau, kuria vertę klientui, man ir koučingui?
Tokie klausimai turi skambėti koučingo specialisto galvoje, kai jis galvoja apie savo darbo kokybę. Koučingo specialisto tobulėjimo kelias – nenutrūkstantis, tad kviesiu keisti ir tobulinti viską, ką taikote ir ką darote savo koučingo praktikoje.
Koučingo technikų kilmė
Dauguma koučingo technikų yra kilusios iš įvairių psichoterapijos mokyklų. Jų įvairovė padiktavo tam tikrą eklektiką – taikomi labai įvairūs metodai. Pavyzdžiui, daugybė darbo su klientų nuostatomis technikų yra kilusios iš kognityvinės-elgesio psichoterapijos bei jos atmainų. Tuo tarpu į sprendimus orientuotos koučingo technikos susijusios su pozityviosios ir į sprendimus orientuotos psichoterapijos praktika.
Humanistinė, į klientą orientuota psichoterapija koučingo specialistams leido panaudoti pagrindinius santykio su koučingo klientu kūrimo principus. Vizualiacijų technikos gali būti priskirtinos geštalto psichologijos krypčiai. Tuo tarpu įvairios tikslų formulavimo ar vaidmenų žaidimų metodikos gali būti kildinamos iš neurolingvistinio programavimo ar kitų moderniosios psichoterapijos mokyklų.
Kvalifikuotas koučingo specialistas turi išmanyti psichologiją ir privalo žinoti, ką ir kokiu būdu jis daro. Jis turi gebėti paaiškinti, kokiu tikslu taiko vieną ar kitą techniką bei kokio rezultato tikisi jas „įdarbindamas“ koučingo procese. Kad augtų koučingo specialisto profesionalumas, būtina ne tik meistriškai taikyti koučingo metodus, bet ir gebėti teoriškai juos pagrįsti.
Dažnai girdžių klausimą: kuri koučingo mokykla ar kryptis yra geriausia? Man sunku atsakyti, bet ne dėl to, kad atsakymas būtų komplikuotas. Man regis, pats klausimas suformuluotas netinkamai. Kartais juokaudamas atsakau, kad visos koučingo mokyklos ir rūšys yra vienodai blogos arba geros, priklausomai nuo to, padeda jos klientui ar ne.
Kokiu būdu galima padėti klientui tobulėti konkrečiame koučingo pokalbyje? – taip performuluočiau šį klausimą. Tokiu būdu, kuris geriausiai tinka konkrečiam klientui atsižvelgiant į konkrečią jo situaciją, asmenines savybes bei vertybes. O tokių būdų yra daugybė.
Jei žmonės būtų mašinos, gal ir būtų galima teigti, kad vienas ar kitas remonto būdas yra geresnis ar blogesnis. Tačiau taip nėra. Koučingo procese dirbame su asmenybėmis, kurios yra unikalios ir neužsiimame žmonių „remontu“. Kitaip tariant, jei viena technika ar jų rinkinys akivaizdžiai neveiksmingi, aš rinksiuosi kitą būdą, kuriuo galėsiu padėti.
Jei mano klientas nori geriau pažinti save, aš neskubėsiu skatinti jo sprendimų ar veiksmų, kaip kad būdinga į sprendimus orientuoto koučingo procese. Ir atvirkščiai, jei mano klientas „suka ratais“ aplink savo problemą, galbūt pats metas jį provokuoti ir pateikti iššūkį. Šiuo atveju minėta koučingo kryptis bus tinkama.
Taigi, nėra vienos geriausios mokyklos ar krypties. Ne koučingo mokykla ar kryptis nusako koučingo naudą klientui. Tai koučingo specialisto meistrystė žongliruoti turimomis metodikomis, tai jo gebėjimas kurti su klientu tvirtą ryšį, kad klientas jaustųsi saugus ir pasitikintis, tai jo buvimas su klientu per koučingo pokalbį daro stebuklus. Galų gale lieka tik šie du pašnekovai, sėdintys vienas prieš kitą.
