Asmeninis tobulėjimas

Dvylika prielaidų, kuriomis vadovaujasi puikūs vadovai

Mano patirtis, konsultacijos bei nuolatiniai stebėjimai leido identifikuoti pagrindines prielaidas, kuriomis vadovaujasi puikūs vadovai. Čia juos perteikiame.

Dėl kokių savybių įmonės vadovas tampa puikiu vadovu? Tai klausimas, kuris domina mane jau ilgą laiką. 2009-ųjų metų birželį šia tema parašiau nedidelę analizę Harvardo verslo portalui, o 2010-ųjų metų rugsėjį apie tai net išleidau knygą „Geras vadovas, blogas vadovas“ (angl. „Good Boss, Bad Boss“).

Abiem atvejais, tikiu, moksliniai tyrimai bei aiškūs pavyzdžiai pagrindžia vienokią ar kitokią versiją. Kitaip tariant, netikiu į kairę bei dešinę dalinamais abejotinais patarimais – mano pateiktos technikos ir elgsenos turi būti paremtos moksliškai. Manau, jog pritaikius tam tikras praktikas galima tapti geresniu bosu.

Taipogi tikiu, jog visos technikos ir elgsenos neturi jokios vertės, jeigu įmonės vadovas neturi tinkamo požiūrio bei mąstysenos. Mano patirtis, konsultacijos bei nuolatiniai stebėjimai leido identifikuoti pagrindines prielaidas, kuriomis vadovaujasi puikūs vadovai. Čia juos perteikiu labai glausta forma.

Dvylika prielaidų, kuriomis turime vadovautis

  • Mano supratimas apie tai, ką reiškia kai man dirba kiti žmonės, yra neišbaigtas ir turi trūkumų – todėl šį supratimą reikia tobulinti.
  • Mano sėkmė – o taip pat ir mano žmonių sėkmė – daugiausia priklauso nuo to, kaip sugebu valdyti akivaizdžius ir suvokiamus dalykus, o ne miglotus, neapčiuopiamus, neįsivaizduojamus, „magiškus“.
  • Turėti ambicijų ir konkrečių tikslų yra svarbu, tačiau nereikia apie juos galvoti pernelyg daug. Mano darbas yra susikoncentruoti ties nedidelėmis pergalėmis, kurios motyvuotų mano komandą.
  • Viena svarbiausių mano užduočių yra išlaikyti delikatų balansą tarp buvimo pernelyg kategorišku ir buvimo nepakankamai kategorišku.
  • Mano darbas yra būti šarvu žmonėms, apsaugoti savo komandą nuo išorinių trukdžių, negandų bei kitų produktyvumą mažinančių aplinkybių.
  • Privalau būti pakankamai pasitikinčiu savimi, kad galėčiau išlaikyti turimą valdžią, taip pat ir pakankamai žmogišku, kad galėčiau pripažinti suklydęs.
  • Turiu kovoti taip, tarytum, būčiau teisus ir klausytis kitų taip, tarytum, būčiau neteisus – bei privalau to mokyti savo darbuotojus.
  • Vienas iš svarbiausių tvirtos lyderystės testų yra klausimas „Kas vyksta po to, kai kas nors iš darbuotojų padaro klaidą?“
  • Inovacijų kūrimas yra svarbiausia funkcija kiekvienoje komandoje bei organizacijoje. Taigi, mano darbas yra skatinti žmones generuoti ir išbandyti labai įvairias idėjas. Tačiau taip pat turiu padėti jiems „užgesinti“ blogas idėjas, o kartais – net geras idėjas.
  • Problemos efektas yra daug stipresnis už galimybės efektą. Todėl daug svarbiau eliminuoti negatyvius faktorius negu pabrėžti teigiamus faktorius.
  • Tai, kaip atlieku užduotis, yra ne mažiau svarbu nei pati užduotis.
  • Kadangi turiu valdžią kitų atžvilgiu, visuomet rizikuoju, jog patapsiu nejautriu šikniumi – ir to pats net nepastebėsiu.

Jeigu esate kaip daugelis mano sutiktųjų vadovų, jūs turite dalelę prasto vadovo bruožų – ir tikėtina, nors vieną itin ryškų. Kokios buvo pažiūros tų vadovų, kuriuos savo karjeroje laikėte puikiais? Kokios buvo pažiūros tų vadovų, į kuriuos nenorėtumėte būti panašus? Atsakykite sau sąžiningai.

Apie autorių

Robert Sutton

Stenfordo universiteto vadybos mokslų profesorius ir knygos "Geras vadovas, blogas vadovas" (angl. "Good Boss, Bad Boss") autorius.