Kiekvienas verslininkas žino istoriją apie labai intelektualų ir dideliais gabumais apdovanotą vadovą, kuris, deja, nuvedė savo kompaniją į bankrotą. Taip pat kiekvienas verslininkas pažįsta nors vieną vadovą, kuris nepasižymi nei intelektu, nei ypatingais gabumais, tačiau sėkmingai veda savo kompaniją į priekį.
Žinomas profesorius Danielis Golemanas teigia, jog emocinis intelektas yra lyderystės sine qua non (liet. būtinas ingridientas). Žinoma, techninis išmanymas ir vadybos įgūdžiai yra svarbūs, tačiau neturint EI, lyderiu tapti neįmanoma.
Savęs suvokimas
Savęs suvokimas yra pirmasis žingsnis į emocinį intelektą, kurį galima išreikšti dar paprasčiau – pažink save. Savęs suvokimas reiškia, jog tu žinai savo stiprybes bei silpnybes, galimybes ir problemas, troškimus, emocijas, jausmus. Tokie žmonės nenešioja nei juodų, nei rožinių akinių, o atvirkščiai – mato pasaulį tokį, koks jis yra.
Jie turi tikslą ir žino, kodėl jo siekia. Tarkime, savęs nepažįstantis žmogus gali priimti darbo pasiūlymą vien dėl pinigų, neatsižvelgdamas į organizacijos vertybes. Tuo tarpu žmogus, turintis aukštą savęs suvokimo lygį suvokia pinigų svarbą, tačiau niekuomet neišduoda savo vertybių, nes žino, jog vėliau prastai jausis.
Save pažįstantis žmonės nebijo kalbėti apie savo galimybių ribas, jas pripažįsta. Jie noriai priima konstruktyvią kritiką, nes supranta, jog visko negali žinoti. Tuo tarpu savęs nepažįstantys žmonės kritiką suvokia kaip pavojaus signalą ir grėsmę.
[quote align=“right“]Biologiniai instinktai verčia mus lieti emocijas. Nors nuo to negalime pabėgti, tačiau galime (ir turime) mokėti jas suvaldyti. Kitu atveju tapsime savo emocijų ir jausmų įkaitais.[/quote]Tačiau visų svarbiausia, kad save pažįstantys žmonės yra pasitikintys savimi, o šis pasitikėjimas – tikras. Jie žino kada prašyti patarimo, o kada priimti sprendimus vienam, remiantis savo intuicija. Iššūkiai tokiems žmonėms patinka, tačiau jie nepriima kiekvieno iššūkio aklai.
Savikontrolė
Biologiniai instinktai verčia mus lieti emocijas. Nors nuo to negalime pabėgti, tačiau galime (ir turime) mokėti jas suvaldyti. Kitu atveju tapsime savo emocijų ir jausmų įkaitais. Žmonės, turintys aukštą EI, moka nukreipti šiuos impulsus teigiama linkme.
Įsivaizduokite, jog per susirinkimą darbuotojai pateikia prezentaciją, kuria norima pateikti problemos sprendimą. Vadovas mato, jog problema nebuvo tinkamai suprasta, o darbuotojai kalba apie nereikšmingus dalykus. Vadovas susiraukia, pradeda šaukti ir išeina iš susirinkimo neprataręs nė žodžio.
O dabar įsivaizduokite vadovą, mokantį save kontroliuoti. Jis suvokia, kad visi padarome klaidų ir neskuba teisti. Vietoj to, jis atsitraukia atgal ir ima savęs klausinėti kodėl darbuotojai ne taip suprato užduotį. Galbūt pastangų trūkumas? Galbūt pats kažką ne taip išaiškinau? Po prezentacijos jis nuoširdžiai padėkoja darbuotojams už gerai parengtą prezentaciją, bet pateikiame savo pastabas ir paskiria pavaldiniams naują užduotį.
Kodėl vadovas iš antrojo pavyzdžio yra toks svarbus organizacijai? Visų pirma, tik jie gali sukurti pasitikėjimo vertą ir sąžiningą aplinką. Tokio aplinkoje darbas vyksta grečiau, o biurokratijos mažiau. Darbuotojai tampa lojalūs. Galiausiai, geras organizacijos klimatas.
Pastebėti save sugebantį kontroliuotį lydeį nėra sudėtinga. Jis mažiau kalba ir daugiau klausosi, noriai priima pokyčius, o svarbiausia – jie nebijo pasakyti „ne“. Žinoma, tai nereiškia, jog jūs, kaip lyderis, turite būti šaltas it žuvis. Kai lyderis kalba apie viziją savo darbuotojams, emocijų ir jausmų paprastai patariama negailėti.
