Stadija nr. 2: nedrausminga plėtra
Daugelis mūsų mano, jog bendrovių žlugimo priežastis yra nepakankamas aktyvumas, per mažai pokyčių, rizikingų ėjimų nebuvimas. Jie tiesiog tampa tingūs ir stebi kaip pasaulis praeina jiems prieš nosį.
Tai tikėtina teorija, bet galimas ir atvirkštinis variantas. Atlikus didžiųjų bendrovių žlugimo priežasčių tyrimą, Džimas Kolinsas (Jim Collins) išsiaiškino, jog daug didesnę grėsmę kelia nedrausminga plėtra bei koncentracijos nebuvimas.
[post_blocks]Tik vienintelė stambi bendrovė – A&P – rodė, kad jų smukimui didesnės įtakos turėjo inovacijų ir pokyčių nebuvimas. Visais kitais atvejais tyrėjai aptiko didžiulę energiją, ambicijas, kūrybiškumą, agresyvią plėtrą ir/ar baimę.
Vien inovacijų kūrimas nepadeda bendrovei augti. „Motorola“ padidino savo patentų skaičių nuo 613 (1991 metais) iki 1016 (1995 metais) ir gyrėsi, jog yra „trečia bendrovė Jungtinėse Valstijose pagal turimų patentų skaičių“. 1999 metais HP inicijavo kampaniją „Išrask“ ir padvigubino turimų patentų skaičių per kelis metus.
Geriausiai nedrausmingos plėtros pasėkmes iliustruoja JAV namų reikmenų gamybos bendrovės „Rubbermaid“ smukimas ir likvidavimas. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, du „Rubbermaid“ vadovai apsilankė Britų muziejuje, senienų skyriuje.
„Senovės egiptiečiai naudojo daugybę virtuvės indų, keletas jų labai gražūs“, – pasakė vienas iš vadovų „Fortune“ žurnalui. Vėliau šie prasitarė, kad po paskutinio vizito buvo inicijuoti vienuolikos naujų virtuvės reikmenų idėjų.
Vienuolika naujų produktų po vieno vizito gali atrodyti daug, tačiau tik ne „Rubbermaid“, kurie išsikėlė sau tikslą kiekvieną dieną sukurti po vieną naują produktą, taigi 365 produktus per metus. Kitas tikslas buvo kas 1-1,5 m. įžengti į naują rinką.
„Mūsų vizija yra plėtra“, – 1994-iais metais teigė tuometinis „Rubbermaid“ generalinis direktorius. Plėtra galima tik darant daug naujų dalykų vienu metu – įžengiant į naujas rinkas, įsigyjant įmones, kuriant naujas technologijas, o visų svarbiausiai – kuriant naujas produktų inovacijas.
Per tris metus pristačiusi beveik tūkstantį naujų produktų, bendrovė taip pat padvigubino savo sunaudojamų išteklių sąnaudas. Tačiau tikslai nebuvo pasiekti, todėl pernelyg didelis išteklių eikvojimas buvo ignoruotas. „Rubbermaid“ veikla pradėjo strigti, bendrovė nebesugebėjo kontroliuoti kainų bei laiku atlikti užsakymų.
[quote]Daugelis mūsų mano, jog bendrovių žlugimo priežastis yra nepakankamas aktyvumas, per mažai pokyčių, rizikingų ėjimų nebuvimas. Jie tiesiog tampa tingūs ir stebi kaip pasaulis praeina jiems prieš nosį. Tai tikėtina teorija, bet galimas ir atvirkštinis variantas – nedrausminga plėtra.[/quote]Nuo 1994-ųjų iki 1998-ųjų metų „Rubbermaid“ smukimas buvo toks staigus, jog sunerimo bet kuri kita stambi bendrovė pasaulyje. Paskelbus 1995 m. ketvirto ketvirčio rezultatus paaiškėjo, kad „Rubbermaid“ patyrė pirmuosius nuostolius per tris dešimtmečius.
Bendrovė nutraukė maždaug 6 tūkst. produkto variacijų gamybą, uždarė 9 gamyklas ir atleido 1,1 tūkst. darbuotojų. Tačiau tuo pačiu ji atliko didžiausią įsigijimo sandorį savo istorijoje, atkūrė motyvacinę kompensacijų sistemą bei inicijavo radikalią rinkodaros kampaniją.
Nepaisant sąnaudų efektyvinimo bei naujų projektų paskelbimo, „Rubbermaid“ ir toliau smuko, tad įvykdyta antra didžiulė restruktūrizacija. Galiausiai, 1998-ųjų metų spalio 21-ąją dieną bendrovė parduota „Newell Corporation“ bendrovei. Inovacijos skatina augimą, tačiau karštligiškos, skubios ir tinkamai neapsvarstytos inovacijos gali į sunkią padėtį įstumti ir pačią stipriausią bendrovę.
„Rubbermaid“ istorija iškelia provokuojantį klausimą: Kodėl mes instinktyviai kaltiname bendrovę tingumu ir inovacijų stygiumi, jei bendrovė patiria nuosmukį? Galime pasiūlyti du argumentuotus atsakymus.
Pirma, didelių bendrovių užsienyje įkūrėjai buvo atsidavę progresui ir jautė aistrą produktų inovacijoms, nuolatinis tobulėjimas yra jų DNR sudėtyje. Jeigu tyrinėtume bendroves, kurios niekuomet nepasižymėjo inovacijų srityje, tuomet jų smukimui apibūdinti galbūt tiktų ir inovacijų bei plėtros trūkumo paaiškinimas.
Antra, turbūt žmonės nori išvengti kritikos dėl neveiklumo ir tingumo, kurie padarė bendrovę pažeidžiamą: „Kitos bendrovės žlunga, nes jų vadovai aptingsta ir pasitenkina esama padėtimi, tačiau aš dirbu labai stipriai, visuomet inicijuoju pokyčius, visuomet inovuoju su didžiule aistra, taigi mes apsaugoti nuo smukimo!“
Sunku argumentuoti, kad pagrindinė Volstryto griuvimo 2008-ųjų metu pabaigoje priežastis buvo ambicijų stygius. Bendrovės bei jų darbuotojai tiesiog nuėjo per toli – prisiėmė per daug rizikos, per daug svertų, per daug finansinių inovacijų, per daug agresyvaus oportunizmo, per daug plėtros.
