Personalo valdymas

Kaip vadovauti vyresniam už save?

Penki patarimai, keičiantys požiūrį į garbingo amžiaus žmones

Vis daugiau garbingo amžiaus žmonių ir toliau dirba įvairius darbus, įskaitant ir oficialius. Nenoriu leistis į asmeniškumus, bet kaip pavyzdį galiu paimti savo močiutę Aldoną, kuriai 72-eji, tačiau dirba du darbus: miestelio kavinėje dirba pagrindine virėja, o taip pat prižiūri ir namų ūkį (kuriame, beje, gyvena viena).

Ir mano močiutė nėra išimtis! Paklausinėjus kolegų bei pažįstamų, kokia situacija yra su jų tėvais bei seneliais, išgirsti kažką panašaus. Jei artimieji sveiki ir galintys dirbti, tai, tikėtina, jie ir dirbs. Neabejotinai prie to prisidėjo ekonominis sunkmetis ir žlugusios iliuzijos dėl padidėjusių pensijų ir panašiai.

Taigi, realybė tokia, jog garbingo amžiaus žmonės dirba ir dirba daug. Mums, jaunesniems žmonėms reikia suvokti, kad tai neatsiejama darbo rinkos dalis ir išmokti vadovauti vyresniems už save žmonėms. Šiame straipsnyje pateiksiu penkis paprastus patarimus, padėsiančius susigyventi ir bendradarbiauti su pensijinio amžiaus žmonėmis.

Kartų mąstymas skiriasi

Mums visiems daro įtaką visuotiniai įvykiai, socialinės tendencijos ir požiūriai, suformuoti praeities. Vargu, ar vyresnio amžiaus žmonės vertina greitį bei taiko daugybės darbų atlikimą vienu metu (angl. multitasking) požiūrį. Kiekviena karta turi privalumus bei trūkumus, o geras vadovas privalo juos įvertinti ir į juos atsižvelgti prižiūrint savo verslą.

Patirtis yra svarbu

Smagu įsivaizduoti, jog technologijos keičia darbo metodus, todėl yra vienas svarbiausių XXI amžiaus konkurencinių pranašumų. Bet iš tiesų, daugybė kitų verslo problemų – grynųjų pinigų srauto valdymas, strateginės pozicijos kūrimas – yra svarbesnės, kurios patirties turi vyresni žmonės. Nenuvertinkite jų patirties vien dėlto, kad ji ne jūsų.

Vyresni žmonės nėra pavargę

Man teko nemažai bendrauti su žmonėmis, kuriems jau virš 60-ies metų. Ką galiu pasakyti? Jie myli savo darbą. Žinoma, ne visi. Tačiau tikrai nemaža dalis mėgsta tai, ką daro, jie yra atsidavę, entuziastingi bei energingi. Ko jie ne itin mėgsta, tai, kad kiti galvoja atvirkščiai – to pasekoje pasijaučia beverčiai, ir darbo produktyvumas sumažėja.

[quote]Man teko nemažai bendrauti su žmonėmis, kuriems jau virš 60-ies metų. Ką galiu pasakyti? Jie myli savo darbą. Žinoma, ne visi. Tačiau tikrai nemaža dalis mėgsta tai, ką daro, jie yra atsidavę, entuziastingi bei energingi.[/quote]

Jaunimas gali daug ko pasimokyti

Nederėtų daryti radikalios išvados, jog vyresniųjų paskirtis – dirbti kitiems. Kaip jau minėjome, garbingo amžiaus žmogus turi sukaupęs didžiulę gyvenimišką patirtį, tad daugelio dalykų gali pamokyti ir jaunesnius. Lietuvoje netrūksta įmonių, kurioms vadovauja vyresnio amžiaus vyrai ir moterys – šie gali pasiūlyti vertingų įžvalgų bei inovatyvių idėjų.

Socialiniai ryšiai yra stiprybė

Darbuotojai nėra lojalūs bendrovėms, o veikiau bendrovėje dirbantiems žmonėms. Kuo tvirtesni ryšiai tarp jaunų bei vyresnių žmonių, kuo didesnė abipusė pagarba, tuo stabiliau dirbs bendrovė. Kiekviena karta gali daug ko pasimokyti vieni iš kitų, o taip pat ir papildyti vieni kitus.

Žymos

Apie autorių

Kasparas Dapšys

8 komentarai

Komentuoti čia

  • Nu ir kaip vadovauti? Ne vieno patarimo. Kalbama tik apie abipusia tolerancija. Ir ka, cia viskas?Pavadinimas neatitinka turinio.

  • Jauni žmonės baigia mokslus ir darbo neturi, o seniai sėdi, kaip kelmai, kur tai matyta – išleisti pensininkus visus į poilsį, koks seno žmogaus mąstymas? Jau nebegalintys mąstyti ir tiek, vos užpakalius pavelka ir pinigus tik ima, o jaunimas turi išvažinėti – vyti diedukus iš darbų, tegul dirba jaunos šeimos.

  • Shudinas straipsnis – penkios nuvalkiotos klishes ir autoriaus bobute Aldona. Autorius yra glushas ir net limonado kioskui butu netinkamas vadovaut.

  • Stasy, o aš stengiuosi suderinti patirtį ir maksimalizmą.Jauni dažnai tokių kliurkų pridaro,kad už galvos belieka susiimti.Tamsta – prieš rašydamas tokias kvailystes pagalvok.Ar gali dirbti vyriausiu buhalteriu geriau už pagyvenusį tačiau patyrusį? Ar galėsi vadovauti gamybai be ekscesų ir stresų? Aš jaunimui pavedu geriausiu atveju vadybininko darbą .Po to žiūriu kaip elgiasi, kokie rezultatai.Jei gerai – galima ir pensininką paprašyti o į jo vietą statyti jaunos kartos atstovą.Bet iš praktikos – tai gana retai pavyksta.

  • Jei vadovas jaunesnis, tai dar ne bėda. Svarbu yra kompetencija. Jei darbdavys nebaigęs jokių mokslų, darbuotojo atliekamo darbo nesugebėtų atlikti ir net nelabai supranta, tai darbuotojo pagarba darbdaviui yra NEĮMANOMAS dalykas. Kalbu ne apie senutes aišku. Kalbu apie 25-35 metus.

  • visokių atsiliepimų, visokių nuomonių yra. Bet kaip vadovauti, tam vyresniam? nesuprantu. Pats esu jaunas (26m.) ir vadovauju už save dukart vyresniems. Kartu bendrauju su dukart vyresniais už save kolegomis, kurie nėra mano pavaldiniai. Kažkaip, nesuprantu čia tų rėkavimų, kad pensininkai turi pasitraukti, kad jaunimui reikia leisti dirbti ir pan… labai atsiprašau „jaunimo“, bet supraskit ir Jūs vienąkart, kad pačio „pensionieriaus“ Jums reikia. Jei ne jie, Jūs pražūtumėte paprasčiausiai kaip specialistai ( jau nekalbant apie vadovus), o dėl vadovavimo – kad vadovas jaunas, nėra nieko blogo – svarbu, kad tie patys vyresnieji būtų jaunatviškos sielos ar priimantys naujoves ir kaitą. Jeigu su tokiais žmonėmis tenka dirbti, patikėkite manimi, nebesvarbu amžius- svarbu tikslas. Jei kolega nesugeba orientuotis, t.y. nesugeba susitaikyti su mintimi, kad jam vadovauja jaunesnis ir nesugeba priimti informacijos taip kaip tai gali (ar galėtų) priimti jaunesnieji, tuomet su juo derėtų atsisveikinti….šiaip ar taip, mano manymu, „kartų draugystė“ tikrai galima ir įmanoma. O tie kurie nepasiekia „kartų draugystės“ lygio, turi kaltinti pirmiausia patys save ir tik išbandę viską ieškoti trūkumų kitų kolegų veiksmuose.

  • Man 34 metai. Šiuo metu esu bedarbė ir kai skaitau darbo pasiūlymus, pamačiusi, kad įmonė siūlo jauną ir ambicingą kolektyvą, praktiškai užverčiu skelbimą jo toliau nebeskaitydama. Esu dirbusi jauname ir ambicingame kolektyve ir esu dirbusi kolektyve, kuris buvo įvairus amžiumi – ir į tokį kolektyvą as noriu vėl, nes jis yra paprasčiausiai sveikas kolektyvas, kuriam rūpi bendras tikslas, rezultatas, o ne asmenines ambicijos, karjera, intrigos. Jaunas dega, kovoja – vyresnis pristabdo, išdiskutuoja ir galiausiai abi kartos daro, o rezultatas neretai nustebina.