Verslo koučerio (nuo angliško žodžio „couch“) kilo iš sporto trenerių darbo. Koučingas labai susijęs su kitomis profesijomis – vadovavimu, konsultavimu bei mokymu.
Koučingo rezultatas – aukštas pasirodymo lygis, pavyzdžiui, laimėtas žaidimas arba pasiekimai verslo srityje bei gyvenime. Laimi ne treneris, bet jo treniruojama komanda ar asmuo.
Treneris pats negali įmušti įvarčio ar sukliudyti pataikyti. Treneris nelenktyniauja trasoje, neatlieka apklausų, nepasiekia galutinių rezultatų ir nekonstruoja daiktų.
Bet nors treneris nesirodo žaidimų aikštelėje, dažnai jam mokamas nemažas atlyginimas už poveikį sportininko ar komandos rezultatams. Nors jis nėra tiesioginis žaidėjas, treneris dažnai daro didžiausią įtaką žaidėjams ir galutiniam rezultatui.
Netiesioginė įtaka rezultatams
Faktas, kad trenerio poveikis vertinamas sėkmingu treniruojamųjų pasirodymu, veda į neatsiejamą šios naujos profesijos išskirtinumą. Pats koučeris dažnai dar turi mažiau praktinės patirties už asmenį, kurį jis moko.
Koučeriui nereikia perteikti žinių, patarimų ir netgi išminties, jo pareiga – kalbėti ir veikti taip, kad aplinkiniai, įdėję pastangų, išmoktų patobulinti savo elgesį.
Štai kodėl ši profesija laikoma netiesiogine. Tai kelianti daug jausmų profesija. „Atskleisti tai, ką individas ar komanda sugeba geriausiai“ – tai tik metafora. Koučeriai iš tikrųjų negali rezultatų pasiekti ir atnešti. Tai gali įgyvendinti tik patys žmonės.
Koučeriai tegali sakyti, būti, daryti ir leisti kitiems daugiau ar mažiau atsiskleisti. Tie, kurie laikomi puikiais koučeriais, turi ypatingą savybę įžvelgti meistriškumo apraiškas. Tačiau šį reiškinį ir jo priežastis paaiškinti sunku.
Vidinis žaidimas
Viena įtakingiausių knygų koučingo tema yra „Vidinis teniso žaidimas“, kurios autorius – Timotėjus Galvėjus (Timothy Gallwey). Vos tik pasirodžiusi, ji sukėlė tikrą sensaciją, o joje pateiktos idėjos visame pasaulyje patraukė tūkstančius pasekėjų. Idėjos buvo pritaikytos daugelyje gyvenimo sričių, įskaitant teniso aikštelę.
[quote]Koučingo rezultatas – aukštas pasirodymo lygis, pavyzdžiui, laimėtas žaidimas arba pasiekimai verslo srityje bei gyvenime. Laimi ne treneris, bet jo treniruojama komanda ar asmuo. Treneris pats negali įmušti įvarčio ar sukliudyti pataikyti. Treneris nelenktyniauja trasoje, neatlieka apklausų, nepasiekia galutinių rezultatų ir nekonstruoja daiktų. Bet nors treneris nesirodo žaidimų aikštelėje, būtent jis daro didžiausią įtaką žaidėjams ir galutiniam rezultatui.[/quote]Leiskite man pristatyti vieną iš esminių koncepcijų. Pradžioje man prireiks vos dviejų žodžių:
Atkreipkite dėmesį, kad tarp abiejų žodžių yra nemažas tarpas. Kad ir kokia veikla užsiimtumėte, ją visuomet galima atlikti geriau. Tačiau tarpas reiškia kažką daugiau, tai spraga, kurią ir bando „užlopyti“ koučingas.
Tarkim, per lauko teniso varžybas jausdavausi įpykęs ir suglumęs. Balselis mano sielos gilumoje šnabždėdavo: „Juk negali leisti laimėti šiam nevykėliui – kaip po to pažiūrėsi į akis draugams? Velnias, vėl padavė kairinį smūgį. Ot kvailys esu…“
Knygos „Vidinis teniso žaidimas“ autorius Timotėjus Galvėjus vadino „trikdžiais“. Trikdžiai būna paremti baime ir abejonėmis. Galiu įrodyti, kad niekas neturi tokios didelės įtakos prastam pasirodymui, kaip abejonės. Taigi, pratęskime:
Kad pagerintume rezultatą, turime sumažinti trikdžius (įsikišimus). Kuo mažiau trikdžių, tuo daugiau galimybių. Štai keletas trikdžių, kurios jums gali pasirodyti pažįstamos:
Baimė (prarasti, pralaimėti, apsikvailinti); pasitikėjimo praradimas; pernelyg didelės pastangos; tobulumo siekimas; troškimas palikti įspūdį; pyktis ir susierzinimas; nuobodulys; sujauktos mintys.