Dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi technologijos vis labiau domina verslininkus ir investuotojus. Dirbtinio intelekto sistemos jau padeda žmonėms spręsti kasdienes problemas, tačiau dirbtinis protas dar negali veikti be klaidų.
Straipsnyje apžvelgiama, ko šioje kryptyje siekia didžiosios IT kompanijos.
„Ginklavimosi“ varžybos
Dažnai visiško slaptumo aplinkoje protingas mašinas kuria ir startuoliai, ir seniai veikiančios kompanijos: dirba daugiametę patirtį turintys inžinieriai ir jauni talentai. Vienos kompanijos siekia pritraukti investuotojų lėšas, kitos – įsilieti į korporacijas: visiems aišku, kad stambioms IT kompanijoms lengviau tikėtis sėkmės.
2016 m. vasario 17 d. Vankuveryje, TED konferencijoje, fondo Xprize steigėjas Piteris Diamandis ir IBM Watson padalinio vadovas Deividas Keni paskelbė apie fondo ir kompanijos įsteigtą 5 milijonų JAV dolerių vertės prizą tam, kas sukurs dirbtinio intelekto įrenginį, gebėsiantį 2020 m. TED konferencijos metu perskaityti pranešimą. Taip siekiama paskatinti dirbtinio intelekto kūrimo pastangas.
Vienok ne visus žavi galima greita dirbtinio proto kūrėjų sėkmė: nemaža dalis susirūpinę ne fantastinėmis dirbtinio proto galimybėmis užvaldyti žmoniją, bet visiškai konkrečiais ekonominiais ir socialiniais padariniais. Visuotinis automatizavimas atims darbo vietas iš viduriniosios grandies darbuotojų, dar labiau padidins bedarbystę ir atotrūkį tarp ekonominės žmonių grupių gerovės.
Keno Kenedi informacinių technologijų instituto direktorius Moše Vardi teigia:
-„ turime pradėti labai rimtai galvoti – ką veiks žmonės, kai mašinos galės atlikti praktiškai viską? Turime permąstyti gero gyvenimo nedirbant sąvoką“.
CB Insights atlikti tyrimai rodo, kad nuo 2010 iki 2015 m. investicijos į dirbtinio intelekto technologijų plėtrą išaugo 7 kartus: nuo 45 iki 310 milijonų JAV dolerių. Vien 2014 m. sudaryta 60 didelių sandorių.
Aktyviausiai į mašininio mokymosi technologijas investuoja Data Collective, Bloomberg Beta, Khosla Ventures, Samsung Ventures, Lux Capital ir Horizons Ventures fondai.
Investuotojams patraukliausios Sentient Technologies (144 milijonai JAV dolerių) ir Ayasdi (98 milijonai JAV dolerių) kompanijos. Į Vicarious investavo Elon Musk ir kitos verslo įžymybės. Daug lėšų pritraukė Context Relevant, Cortica, WorkFusion, RapidMiner, Digital Reasoning Systems, H2O.ai ir Viv Labs. Jos siekia mašininio mokymosi technologijas pritaikyti farmacijos pramonėje, tobulinant paieškos sistemas, automatizuotą vertimą iš užsieno kalbų ir kitose srityse.
Nepakenkti žmonėms
Facebook ir Google kompanijos pirmauja dirbtinio intelekto ir giluminės duomenų analizės technologijų srityse, tačiau jų konkurentai – IBM, Apple, Microsoft neleidžia pastarosioms stipriai išsiveržti į priekį.
2016 m. pradžioje Mark Zuckerberg paskelbė apie ketinimus sukurti personalinį asistentą panaudojant Facebook AI Research (FAIR) technologijas. Išmaniųjų technologijų pritaikymas socialiniame tinkle būtų visokeriopai naudingas vartotojams. Kompanijoje toliau vystomas Deep Face – veidų atpažinimo algoritmo kūrimo projektas. Siekiama, kad programa identifikuotų asmenį net jei matoma tik dalis veido ar esant kitoms komplikuotoms aplinkybėms.
– „ Mūsiškis dirbtinis protas dabar gali pažiūrėjęs į fotografiją nustatyti, kas joje vaizduojama ir jums paaiškinti. Tai ypač patogu neregiams ar nematantiems atvaizdo. Mes dirbtinį intelektą vertiname kaip kompiuterių papildinį, įgalinantį geriau pažinti pasaulį. Esame tik darbo pradžioje bet jūs jau galite įvertinti šios technologijos teikiamą naudą ateityje.“
Mark Zuckerberg
Facebook inžinieriai dirba ne tik su atvaizdais: siekiama sukurti teksto atpažinimo ir suvokimo algoritmus. Sėkmės atveju sistema suprastų įvairias kalbas, galėtų bendrauti ir versti bei atsakinėti į klausimus.
