Technologijos verslui

Kaip IT gigantai kuria dirbtinį intelektą

Facebook testuoja pagalbininką M, kuris vis tik nėra visiškai autonominis dirbtinis intelektas, bet veikiau hibridinis Facebook darbuotojų komandos ir dirbtinio intelekto variantas. Pagalbininkui M talkina žmonės, sekantys visas užklausas ir padedantys su jomis dorotis. Ketinama palaipsniui mažinti žmonių dalyvavimo užklausų apdorojimo procese apimtį.

Google

Iš visų didžiųjų IT kompanijų Google mašininio mokymosi problematika užsiima  daugiausiai.  2015 m. jie  investavo į Mobvoi kompaniją sukūrusią balso paieškos kinų kalba sistemą. Dirbtinio intelekto srityje stambiausiu kompanijos pirkiniu tapo 2014 m. už 265 milijonus JAV dolerių įsigyta DeepMind.

Dar 2012 m.GoogleX kūrėjai testavo vaizdų atpažinimo programą, išbandydami ją vaizdo siužetuose su kačiukais.  Kompanijos inžinieriai giluminio mokymosi algoritmus pritaiko, pavyzdžiui,  balso atpažinimo kokybei gerinti Google Now programoje, paieškos sistemose ir automobilio be vairuotojo projektuose.  Tačiau visa tai – tik tarpiniai etapai. Galutinis tikslas – sukurti artificial general intelligence (AGI), gebantį mokytis ir mąstyti kaip žmogus.

Kaip tik to siekia DeepMind: šiuo metu sėkmingiausias jų projektas – AlphaGo, įveikusi Go triskart Europos čempioną. Šis kinietiškas žaidimas, kuriam jau pustrečio tūkstančio metų, dėl be galo didelio (didesnio, nei atomų skaičius Visatoje) galimų ėjimo variantų skaičiaus, laikomas pačiu sudėtingiausiu. Šiame žaidime dirbtinis intelektas negalėtų laimėti vien analizuodamas – kaip šachmatuose – visus galimus ėjimus. Tačiau kompanijai galiausiai pavyko sukurti programą, galinčią su tuo susidoroti.

Dar anksčiau kompanija sukūrė Deep-Q Network algoritmą, gebantį aplenkti geriausius profesionalius Space Invaders, Pong, Boxing ir Breakout žaidėjus. Sekantis tikslas – Android programos tobulinimas. Ketinama kurti įvykių modeliavimo algoritmus, galėsiančius pagelbėti klimatologijoje, medicinoje ir kitose mokslo šakose.

Apple

Kaip įprasta, Apple slapukauja ir nesiskelbia ką šiuo metu kuria. Tačiau žinoma, kad vadovaujant Timui Kukui jie įsigijo keletą startuolių, dirbančių mašininio mokymosi srityje. Vocal IQ kūrė kalbos atpažinimo programą mobiliesiems įtaisams; Perceptio dirbo su atvaizdų atpažinimo problematika išmaniesiems; Emotient  sukūrė emocijų žmogaus veide atpažinimo technologiją; Faceshift sukūrė veido mimikos pritaikymo animacijoje realiuoju laiku sistemą.

Galimas dalykas, kad Apple neapsiribos  virtualaus asistento Siri ir iOS tobulinimu, bet sieks giluminio mokymosi algoritmus panaudoti savo automobiliuose.

DeepBlue
IBM

Kompanija dar nuo praėjusio amžiaus 8-jo dešimtmečio vidurio sprendė superkompiuterio konstravimo uždavinį. Jų sukurta Deep Blue – šachmatų programa, įveikė pasaulio šachmatų čempioną Garį Kasparovą. Tačiau tai nebuvo dirbtinis intelektas: programa duomenų bazėje vertino galimus sprendimus ir  gebėjo pasirinkti pergalingą variantą.

Kitas IBM žingsnis – Watson programa, 2011 m. nugalėjusi Jeopardy viktorinoje stipriausius žaidėjus. Sistema specialiai buvo sukurta atsakyti į normaliu žmogaus balsu užduotus klausimus. Ši programa IBM kompanijai pridėjo šlovės, bet ne pinigų. Todėl imtasi tobulinti programos galimybes. Dabar Watson gali būti sveikatingumo treneriu, dietologu – su priedėliu UA Record. Tikimasi programos galimybes išnaudoti įvairiuose versluose.

Microsoft

Žinomiausiu IT korparacijos dirbtinio intelekto produktu tapo Windows, Xbox, iOS ir Android operacinėms sistemoms skirtas virtualus asistentas Cortana, gebatis skirti kalbą ir palaikyti pokalbį. Programos algoritmai įgalina ją iš dalies tobulinti save – taip pasiekiamas geresni paieškos ir  tinkamų patarimų vartotojams rezultatas.

Microsoft taip pat turi ir kitus mašininį mokymąsi naudojančius produktus: Microsoft Translator automatiškai verčia į 50 kalbų, Skype Translator vertėjauja beveik realiuoju laiku pokalbių ir žinučių aplinkoje 6 kalbomis, Project Oxford – instrumentai, leidžiantys kurti priedus skirtus paveikslėlių vaizdo ir garso įrašų analizei.Taip pat jais galima nustatyti veidus ir emocijas, iš balso atpažinti žmogų, skaityti užrašus paveikslėliuose, nustatyti žodžius, ištartus triukšmingoje aplinkoje ar su akcentu, konvertuoti audioįrašus į tekstą ir atvirkščiai.

„Protingos mašinos“ pavyzdys – pokalbių robotas Xiaoice, kurį Microsoft įdiegė į Weibo socialinį tinklą. Virtuali kinietė 17 –metė paauglė, galinti logiškai ir emocionaliai bendrauti su pašnekovais, daugelį įtikino esanti gyvas žmogus.

Norėdami įsitvirtinti mašininio mokymo srityje Microsoft už 250 milijonų JAV dolerių įsigijo išmaniesiems įtaisams programinius priedus kuriančią SwiftKey kompaniją. Paskutine jų naujove gali tapti žodžių pasirinkimo ir analizės technologija varotojams kuriant tekstus  Word ar Outlook programose.

Apie autorių

Verslopaieskos.lt

Verslopaieskos.lt - geriausia vieta pirkti ir parduoti verslą Lietuvoje

Parduodu verslą, perku verslą, partnerių, investuotojų paieška, parduodamas ir nuomojamas komercinis nekilnojamasis turtas - visi verslo skelbimai vienoje vietoje.