Įmonės valdymas

Prastos strategijos bruožai

Trys akivaizdūs bruožai jums praneš apie prastą strategiją

Šiame straipsnyje:

  • Trys prastos strategijos bruožai su išvadomis ir praktiškais sprendimais.
  • Įpatingai lengai įsisąmonami pavyzdžiai.
  • Tikrųjų problemų identifikavimo, aiškių tikslų ir strateginio nuoseklių veiksmų plano sąryšio svarba.

Britų flotilės admirolas Horacijus Nelsonas turėjo rimtą problemą. Napoleonas su savo daug kartų didesne laivų įgula ruošėsi šturmuoti britų prekybos kelius. 1805 metais įprastai laivai sustodavo vienas prieš kitą ir imdavo atakuoti. Tačiau Nelsonas padarė strateginę įžvalgą, kaip kompensuoti mažą savo laivų skaičių.

Jis padalijo savo įgūlą į dvi dalis ir atakavo savo priešus statmenai. Tai buvo didžiulė rizika, tačiau prastai apmokyti Prancūzijos laivyno kariai galėjo tokios gudrybės ir nepastebėti. Sumanymas pavyko: Napoleonas prarado du trečdalius laivyno, tuo tarpu Nelsonas – nė vieno laivo.

[post_blocks]

Britų pegalė yra klasikinis geros strategijos pavyzdys, kuris žvelgiant retrospektyviai atrodo labai paprastas. Horacijus Nelsonas aptiko keletą svarbiausių kovos taškų, kurie padidintų jos pajėgumus ir link jų sukoncentravo visą savo dėmesį bei išteklius.

Daugybė verslo organizacijų teigia turinčios puikią strategiją, kai iš tiesų yra visiškai atvirkščiai. Pasirinkta plėtros kryptis – netinkama, o dėmesys sukoncentruotas ne ten, kur turėtų būti. Šios įmonės dažnai „pasislepia“ po skambiais tikslais, vizijomis, misijomis, manydamos, jog tai ir yra strategija.

Garsaus UCLA universiteto profesoriaus Ričardo Rumelto nuomone, prastą strategiją galima atpažinti iš trijų bruožų. Juos šiame straipsnyje ir aptarsime.

Nesugebėjimas aptikti kylančių problemų

Strategija yra ruošiama tam, kad įveiktų artėjančią kliūtį, jog pasirengtų susidurti su kylančių iššūkiu. Jei tas iššūkis nėra identifikuotas ir apibrėžtas, tuomet labai sudėtinga arba net neįmanoma sukurti gerą strategiją.

[quote align=“right“]Strategija yra ruošiama tam, kad įveiktų artėjančią kliūtį, jog pasirengtų susidurti su kylančių iššūkiu. Jei tas iššūkis nėra identifikuotas ir apibrėžtas, tuomet labai sudėtinga arba net neįmanoma sukurti gerą strategiją.[/quote]

Šią pamoką skaudžiai išmoko JAV agrikultūros kompanija „International Harvester“. 1979-ųjų liepos mėnesį buvo publikuotas strateginis ir finansinis planas skambiu pavadinimu „Korporacinis strateginis planas“. Į planą buvo įtrauktos gana lengvai suprantamos užduotys, pvz. stiprinti ryšius su tiekėjaus, mažinti gamybos sąnaudas, padidinti rinkos dalį nuo 16 iki 20 proc. ir pan.

Tai buvo tipinė strategija, kurioje plačiais bruožais nušviečiami ir taip aiškūs dalykai. Problema ta, jog bendrovė nepastebėjo kylančių problemų, kurių turėjo su neefektyvia produkcija, ypač agrikultūros reikmenų versle. Taip pat nebuvo pastebėti prasti santykiai su profsąjungomis.

Vietoj to, korporacija nusprendė ir toliau didinti rinkos dalį, kitaip tariant – investuoti į įrangą ir tikėtis pajamų bei pelno didėjimo. Toks problemų ignoravimas bendrovei daug kainavo. Per sekančius šešis mėnesius, darbuotojai išėjo streikuoti, o koncernas privalėjo suskaldyti savo bendrovę į daug atskirų vienetų.

Išvada: jeigu nesugabate aptikti, identifikuoti, pripažinti kylančių problemų bei iššūkių, jūs neturite strategijos. Vietoj to jūs turite tikslus, kuriuos norėtumėte pasiekti.

Apie autorių

Aleksandras Pometko