Knygų apžvalgos

Geriausios visų laikų verslo knygos

Dvidešimt penkios knygos, padariusios didžiausią įtaką verslui

Kokie verslo knygų bruožai padaro jas „geriausiomis“? Perkamumas? Įtaka? Ilgaamžiškumas? Tai išties nelengvas klausimas.

Tačiau verslo portalas „Business Pundit“ suskirstė 25 geriausias verslo knygas pagal įtakingų verslo lyderių atsiliepimus, akademinę paskirtį bei populiarumą.

Žinoma, verslininkai dar ilgai cituos Sun Tzu „Karo meną“ bei Nikolo Makiavelio „Valdovą“, tačiau mes nusprendėme apžvelgti tik verslo tematikos knygas.

[post_blocks]

25 vieta – Adamo Smito „Tautų turtas“ (1776 m.)

Veikale aprašyti komercijos ir ekonomikos principai, padėję pamatą modernaus kapitalizmo ir laisvos rinkos atsiradimui. Škotų filosofo Adamo Smito pagrindinė tezė teigia, jog kapitalas gali sukaupti turto tiek jo savininkui, tiek valstybei, be pastarosios įsikišimo.

24 vieta – Česterio Barnardo „Vadovo funkcijos“ (1968 m.)

Pats daugelį metų vadovavęs AT&T konglomeratui, Česteris Barnardas parašė išsamią knygą apie vadybą iš savo patirties. Joje kalbama ne tik apie vadovavimą žmonės ar kontroliavimą (kaip buvo įprasta tais laikais), bet ir apie vertybes, viziją, moralinį etiketą.

23 vieta – Frederiko Teiloro „Mokslinio valdymo principai“ (1911 m.)

Maždaug prieš šimtą metų, stambiam verslui labiau nei ko kito reikėjo efektyvių procesų. Tuo metu pramonės gigantai orientavosi į kiekybę, o ne kokybę. Frederikas Teiloras savo gyvenimą pašventė efektyviausių metodų paieškai. Anot jo, verslas yra mokslas.

22 vieta – Daglo Makgregorio „Žmogiškoji verslo pusė“ (1960 m.)

Psichologas Makgregoris pastebėjo, jog bendrovių vadovai dažniausiai turi vieną iš dviejų požiūrių į savo darbuotojus. Teorija X teigia, kad visi darbuotojai yra tingūs ir juos reikia nuolatos „pastumti“, o teorija Y teigia, jog darbuotojai turi motyvacijos iš prigimties. Tai viena geriausių knygų apie personalo valdymą.

21 vieta – Alfredo Čandlerio „Strategija ir struktūra“ (1962 m.)

[quote]Maždaug prieš šimtą metų, stambiam verslui labiau nei ko kito reikėjo efektyvių procesų. Tuo metu pramonės gigantai orientavosi į kiekybę, o ne kokybę. Frederikas Teiloras savo gyvenimą pašventė efektyviausių metodų paieškai ir aprašė jas „Mokslinio valdymo principuose“. Anot Frederiko, verslas yra mokslas.[/quote]

Verslo istorikas Alfredas Čandleris buvo vienas pirmųjų strategijos teoretikų, kruopščiai išanalizavusių didelių bendrovių organizacines struktūras. Pagrindinė knygos mintis – strategija nulemia struktūrą (angl. structure follows strategy).

20 vieta – Edgaro Šeino „Organizacijos kultūra ir lyderystė“ (1992 m.)

Jei reikėtų išrinkti pačią svarbiausią knygą kompanijos kultūros tematika, ja taptų ši. Buvęs MIT profesorius abstrakčias „kultūros“ bei „subkultūros“ sąvokas transformavo į praktinius nurodymus, kaip, žingsnis po žingsnio, sukurti puikų kompanijos klimatą.

19 vieta – Džeimso Suroviekio „Minios išmintis“ (2004 m.)

Iš pradžių Suroviekio teorija buvo išspausdinta „The New Yorker“ žurnale: „Didžiulis žmonių būrys yra protingesnis už keletą žmonių iš elito“. Tai galioja sprendžiant problemas, kuriant inovacijas, priimant sprendimus, prognozuojant ateitį ir daugelyje kitų verslui svarbių sričių.

18 vieta – Tomo Frydmeno „Pasaulis yra išgaubtas“ (2005 m.)

Laikraščio „The New York Times“ žurnalistas Tomas Frydmenas parašė svarbiausią veikalą globalizacijos tema ir buvo apdovanotas net trijomis Pulitzerio premijomis. Knygos autorius aprašo kaip plėtosis pasaulis XXI amžiuje. Anot jo, globalizacija yra didžiulė galimybė ir dar didesnė grėsmė – visuomenei, verslui ir individui.

Žymos