Šiame straipsnyje pateiksime žinomo vartotojų elgsenos tyrėjo bei Stenfordo universiteto profesoriaus Niro Eyalo medžiagą apie tai, kas lemia sėkmę internetinėje erdvėje. Tai jau antrasis straipsnis, paremtas šio praktiko medžiaga. Pirmąjį straipsnį – apie tinklo efektą – galite perskaityti paspaudus čia.
Rizikos kapitalo fondų valdytojas Peteris Thielas teigia, jog žmogaus įpročių išugdymas suvaidino lemiamą vaidmenį „Facebook“, „LinkedIn“ ir kitų socialinių tinklų persilaužime. Anot jo, daug didesnė tikimybė milijardinės vertės startup’ą šiandien sukurti turi padrikas programuotojas, o ne didžiulė korporacija.
[post_blocks]Nekintančios verslo paslaptys
Anot Thielo, egzistuoja dviejų rūšių paslaptys: susijusios su gamta ir susijusios su žmonėmis. Garsus investuotojas atmeta pirmąją rūšį kaip ne itin aktualią verslui: „Niekam versle neįdomi stygų teorija. Net jei ji ir egzistuoja, tai niekaip nepakeis kasdienio gyvenimo ir verslo aplinkos.“
Tuo tarpu paslaptys, susijusios su žmonėmis bei jų prigimtimi turi praktinę naudą. Tikiu, jog vartotojų elgsenos paslaptys, kurios gali suteikti vertingų įžvalgų net jei patys vartotojai negali komentuoti savo elgsenos, yra pagrindiniai svertai kuriant vartotojo įpročius bei konkurencinį pranašumą. Beje, jas identifikuoti ir pritaikyti kuriant verslą yra gana pigu.
Anksčiau stambios bendrovės naudojo neišsenkamus resursus atrasdami verslo modelius. XX amžiuje tokios bendrovės kaip GE, „Dupont“, „Chrysler“ ir IBM perkurdavo turimus produktus taip, jog jie taptų patogesni/pigesni/našesni vartotojui. Tai pareikalaudavo nemažai investicijų į tyrimus ir plėtrą (angl. research and development).
Šiandien reikalingas paslaugas kuria nebe stambios korporacijos, o gykiški išsišokėliai. Tokie pavykę projektai, kaip „AirBNB„, „DropBox“ ir „Square“ pasinaudoja žmogaus elgsenos paslaptimis, užslėptomis tarpusavio sąveikose. Šios bendrovės išsprendžia senas problemas pakeisdamos vartotojo sąsają ir išugdydamos naujus vartotojų įpročius.
Pokyčiai vartotojo sąsajoje
Kodėl vartotojo sąsajos pakeitimas tapo šiandieninio internetinio verslo svarbiausiu sėkmės veiksniu? Nes vartotojams tuos pačius dalykus atlikti yra patogiau. Jeigu reikia įdėti mažiau pastangų atlikti tam tikrus veiksmus, vartosenos rodikliai stipriai išauga. Šis pokytis nulemdavo ir ankstyvųjų programinės įrangos gamintojų sėkmę. Pagalvokite apie „Apple“ ir „Microsoft“, kurie DOS terminalus pavertė patogesne grafine vartotojų sąsaja.
[quote]Tikiu, jog vartotojų elgsenos paslaptys, kurios gali suteikti vertingų įžvalgų net jei patys vartotojai negali komentuoti savo elgsenos, yra pagrindiniai svertai kuriant vartotojo įpročius bei konkurencinį pranašumą. Beje, jas identifikuoti ir pritaikyti kuriant verslą yra gana pigu.[/quote]Tuo tarpu „Google“ supaprastino paieškos sistemų išvaizdą, palyginus su tuomet reklama persunktomis konkurentėmis, kaip „Yahoo“ ar „AltaVista“. Socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“ pakeitė vartotojų įpročius ir supaprastino socialinių santykių procesą virtualioje erdvėje.
Pastaruoju metu šiuo keliu nužengė ir „Instagram“ bei „Pinterest„, kurios pateikė patogesnę vartotojų sąsają. Tarkim, „Instagram“ atveju bendrovė suprato, jog tuometinų išmaniųjų problema – nekokybiškos nuotraukos, kuriomis niekas nenori dalintis (angl. share). Problema buvo išspręsta, o po 16 mėnesių bendrovė parduota už 1 mlrd. JAV dolerių.
Nuo atradimo iki dominavimo
Be vertingų pokyčių kuriant vartotojo sąsają, „Instagram“ ir „Pinterest“ sėkmingai realizavo dar vieną elementą. Socialinių tinklų augimą lėmė tai, jog savo srityse šie projektai pasiekė tinklo efektą. Tai apibrėžiama kaip sistema, kurioje kiekvienas naujas vartotojas padidina bendrą tinklo ir joje dalyvaujančių vartotojų vertę.
Jei XX amžiaus titanai galėjo įtvirtinti konkurencinį pranašumą rinkoje pasinaudojant intelektualia nuosavybe, sukuriant žinomą prekės ženklą ar siūlant kainų pranašumą, šiandieninės jaunos bendrovės turi tik vieną galimybę pranašumui įgyti – pasiekus tinklo efektą. Šiuolaikinio verslo prigimtis diktuoja tokias žaidimo taisykles, kuriose senieji konkurenciniai pranašumai paprasčiausiai prarado prasmę. Jie nebesuteikia saugumo.
Taigi, pradedantieji verslininkai neturi galimybės sukurti įprastų konkurencinių pranašumų. Jie privalo kuo greičiau išugdyti naują įprotį vartotojams ir to pasekoje sukurti tinklo efektą, nes tą patį sieks padaryti ir jų konkurentai. Tinklo efektas – vienintelė startup’ų viltis. Paslaugos tiekimas nesuteikia kainos pranašumo, patentų sistema pradedančiąjam verslui yra per brangi, o vystyti prekės ženklą anksčiau laiko yra tiesiog kvaila.
Nors gyvename amžiuje, kuriame verslą galima sukurti identifikuojant prigimtines žmogaus paslaptis, mūsų ginklų arsenalas žymiai susiaurėjo. Pasikartosiu, nes manau, jog tai svarbu. Tinklo efektas yra vienintelė priemonė, padedanti sukurti stabilų verslą internete. Be jo, žmogiškos paslaptys nieko vertos.
[source]Šaltinis: Tinklaraščio apie IT rinką „TechCrunch.com“ straipsnis „Naujosios internetinio verslo paslaptys“ (angl. „The Next Secrets Of The Web“) (2012 m. birželio 23 d.). Norėdami perskaityti originalų straipsnį anglų kalba, spauskite čia.[/source]