2006-iais, kai Markui Zuckerbergui buvo 22-eji metai, jis nustojo rašęs programinį kodą ir susikoncentravo ties sparčiai augančios bendrovės valdymu. Talentingas programuotojas, sukūręs pirmąją „Facebook“ versiją, dabar pasinėrė į kitą veiklą. Bent jau taip atrodė.
Po kelių metų Zuckerbergas įprato nešioti kostiumą su varlyte, kol 2012-ųjų metų pradžioje „Zackas“ vėl grįžo prie to, ką mėgsta labiausiai – programavimo. Kaip tik tuo metu kartu su keletu artimiausių kolegų jis pradėjo aptarinėti naują iššūkį – „Facebook“ išėjimą į viešąją akcijų biržą (angl. IPO).
[post_blocks]Tikrasis Zuckerbergo sugebėjimas visuomet buvo gebėjimas „nulaužti“ (angl. hack). Apie šį žodį sukasi visa „Facebook“ įmonės kultūra. Ant naujos pagrindinės būstinės viršaus didelėmis raidėmis užrašyta „Hakerių kompanija“ (angl. „The Hacker Company“).
Tai nereiškia, jog „Facebook“ bendradarbiauja su „Anonymous“ ar nulaužinėja vyriausybines organizacijas. Tiesiog „Facebook“ savo tikslus sugeba pasiekti neįprastu būdu – „hakinimu“. Verslo žurnalas „BusinessWeek“ suskaičiavo penkis rizikingus žingsnius, kuriais „Facebook“ pakeitė Silicio slėnį visiems laikams.
Galima drąsiai sakyti, jog p. Zuckerbergas išlaikė valdžią bendrovėje. Užuot skubėję į viešąją akcijų biržą, „Facebook“ laukė palankiausios progos vis atidėliodama šiuos ketinimus. Net ir pats programinio kodo rašymas šioje bendrovėje vyksta neįprastu būdu.
Visi Zuckerbergo „nulaužimai“ nukreipti vienos vizijos įgyvendinimo link: technologijos ir autentiškumas internete turi sujungti žmones. Kuo lengviau žmonėms surasti vienas kitą, tuo daugiau laiko jie praleis internete, dalindamiesi savo vaikų nuotraukomis, savo nuotaikomis, tuo ką skaito, su kuo susitikinėja ir leidžia laiką.
„Facebook“ įkūrėjas lyginamas su Styvu Džobsu bei Bilu Geitsu. Pirmasis sukūrė paprastus, tačiau elegantiškus įrenginius, kuriuos pamilo daugelis žmonių, kai tuo tarpu antrasis sukūrė įrankius, padidinančius produktyvumą. Koks Marko Zuckerbergo indėlis? Platformos, apjungiančios viso pasaulio žmones, sukūrimas.
Nulaužimas nr. 1: susidraugauk su priešo priešu, net jei tai reikštų bendradarbiavimą su „Microsoft“
Balandžio 9-ąją dieną „Facebook“ įsigijo mobiliesiems pritaikytą fotografijų dalinimosi programėlę „Instagram“ už 1 mlrd. dolerių (žr. iliustraciją nr. 1). Šiuo pirkiniu bandoma sustiprinti pozicijas išmaniųjų telefonų rinkoje. Sandoris įprastas ir tuo, kad įvyko netikėtai, tyliuoju „Facebook“ periodu. Verta pastebėti, kad Zuckerbergas pats derėjosi su „Instagram“ įkūrėju Kevinu Systromu ir tik po pristatė savo ketinimus „Facebook“ valdybai.
[quote]Visi Zuckerbergo „nulaužimai“ nukreipti vienos vizijos įgyvendinimo link: technologijos ir autentiškumas internete turi sujungti žmones. Kuo lengviau žmonėms surasti vienas kitą, tuo daugiau laiko jie praleis internete, dalindamiesi savo vaikų nuotraukomis, savo nuotaikomis, tuo ką skaito, su kuo susitikinėja ir leidžia laiką.[/quote]Systromas, genialus technologas, kuris kadaise dirbo „Google“ bendrovėje, priėmė čekį ir prisijungė prie savo didžiausio konkurento. Per daugelį metų, daugybės vertingų bendrovių įkūrėjai padarė tą patį, pvz., „Flickr“ ar „Skype“. Augant „Facebook“ bendrovei, panašių pasiūlymų buvo gavęs ir pats Zuckerbergas, tačiau skirtingai nei Systromas, jis atsisakė parduoti savo bendrovę.
2006-ųjų vasarą „Yahoo“ (kuri tuo metu buvo daug grėsmingesnis varžovas nei dabar) pateikė „Facebook“ pasiūlymą išpirkti bendrovę už tokią pat sumą, už kurią „Facebook“ prieš daugiau nei mėnesį įsigijo „Instagram“ – 1 mlrd. JAV dolerių.
Markas Zuckerbergas jau buvo atmetęs keletą pasiūlymų išpirkti bendrovę (to siekė „Viacom“ žiniasklaidos koncernas), tačiau šį sykį jis susigundė ir preliminariai susitarė, kad parduos bendrovę (nors formaliai neįsipareigojo). Rizikos kapitalo fondo „Elevation Partners“ valdytojas Rodžeris Makneimis (Roger McNamee) prisimena, kaip Zuckerbergas sielvartavo dėl to, ką jis ketina padaryti.
Laimei, liepos 19-ąją dieną paskelbus apie nesėkmingą veiklos ketvirtį, „Yahoo“ akcijos nukrito daugiau nei 20 proc. Tuometinis bendrovės vadovas Teris Semelis (Terry Semel) sumažino savo siūlomą sumą iki 850 mln. JAV dolerių. „Facebook“ atmetė pasiūlymą ir džiaugėsi išsaugojusi nepriklausomybę.
Zuckerbergo nepriklausomybės poreikis pasireiškė ir derantis dėl svarbios partnerystės 2007-iais metais. Tuo metu kontraktas su perspektyvia „Google“ bendrove atrodė daug vertingesnis nei su karinga, tačiau išsekinta programinės įrangos milžine „Microsoft“. Tuo metu „Facebook“ vartotojų skaičius augo didžiuliu greičiu, o pajamas teikianti reklamos sistema dar nebuvo sukurta. „Facebook“ reikėjo didžiulės sumos, kad galėtų išplėtoti infrastruktūrą. Didžiulis galvosūkis, su kuria bendrove bendradarbiauti – „Google“ ar „Microsoft“.
„Facebook“ supriešino šias dvi galingas bendroves, taip pakeldama reklamos sutarties kainą bei bendrovės akcijų vertę. Zuckerbergas pasirinko „Microsoft“. Anot žmonių, tuo metu dirbusių su Marku, pastarasis suprato, jog „Google“ ateityje kurs savo socialinį tinklą, tad norėjo išvengti galimo interesų konflikto.
Po karštos diskusijos tarp „Microsoft“ vadovo Styvo Bolmerio bei Marko Zuckerbergo, pirmasis pasiūlė iškart nupirkti „Facebook“ bendrovę. Vis dėlto, tokio pasiūlymo Markas atsisakė, todėl „Microsoft“ įsigijo 1,6 proc. „Facebook“ akcijų už 240 mln. JAV dolerių (taip įvertindama „Facebook“ bendrovę 15 mlrd. JAV dolerių). Kokia buvo didžiausia suma, kuria Bolmeris galėjo disponuoti be „Microsoft“ valdybos leidimo? 240 mln. JAV dolerių.
