Bendžaminas Grehemas
Grehemas yra laikomas finansinės analizės tėvu. Jis pelnė šią reputaciją todėl, kad iki jo nebuvo finansinės analizės profesijos. Po jo ši veikla pradėta taip vadinti. Du žymiausi jo veikalai yra “Vertybinių popierių analizė” ir “Protingas investuotojas”.
“Vertybinių popierių analizė” išvydo šviesą keleri metai po 1929-ųjų fondų rinkos žlugimo. Kiti analitikai ieškojo šio ekonominio fenomeno paaiškinimo – Grehemas padėjo žmonėms finansiškai atsistoti ant kojų ir tęsti veiklą.
[post_blocks]Jis pradėjo savo karjerą Volstryte kaip brokerių firmos “Newburger, Henderson & Loeb” pasiuntinys: už 12 dolerių per savaitę surašinėjo lentoje obligacijų ir akcijų kainas. Paskui Grehemas buvo paaukštintas, o 1919 metais, būdamas dvidešimt penkerių, jis jau uždirbo 600 tūkst. dolerių per metus.
1926-aisiais Grehemas su Džeromu Njumenu įsteigė investicinę bendrovę. Būtent joje bemaž po trisdešimt metų įsidarbino Bafetas. “Graham-Newman” kompanija pergyveno finansinį 1929 metų žlugimą, Didžiąją depresiją, Antrąjį pasaulinį karą ir Korėjos karą, o išformuota (nemaišyti su bankrotu) buvo 1956 metais.
Esminis jo veikalo “Vertybinių popierių analizė” teiginys yra toks: kruopščiai pasirinktas plataus asortimento nebrangiai pirktų paprastųjų akcijų portfelis gali būti patikima investicija. Žingsnis po žingsnio, Grehemas padeda įžvelgti tokio požiūrio logiką.
Patikimą investavimą Grehemas apibrėžė principu, kurį pavadino “saugumo atsarga” (angl. margin of safety). Šiuo principu jis siekė sujungti visus vertybinius popierius į vieningą investavimo strategiją.
Iš esmės saugumo atsarga atsiranda tada, kai vertybiniai popieriai dėl kokios nors priežasties parduodami mažesne kaina nei tikroji jų vertė. Pirkti nepakankamai įvertinus vertybinius popierius nepaisant rinkos lygio ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje buvo originali idėja. Grehemas turėjo tikslą tokią strategiją apibūdinti.
Jis padarė tokią išvadą: jeigu akcijų kaina daug mažesnė nei tikroji kompanijos vertė, pasirenkant akcijas galima vadovautis saugumo atsargos sąvoka. Kad ši strategija būtų veiksminga, investuotojai turėjo mokėti atpažinti nepakankamai įvertintas akcijas. O tai reiškė, jog jiems buvo reikalinga tikrosios kompanijos vertės nustatymo metodika.
[quote align=“right“]Grehemo įsitikinimas rėmėsi tikėjimu, jog rinka akcijas dažnai įvertina netiksliai. Dėl to paprastai būna kalti žmogiškieji faktoriai – baimė ir godumas. Optimizmo apimti godūs rinkos lošėjai priskiria akcijoms didesnę vertę nei tikroji – jie tuo būdu sukuria pervertintą rinką. O baimė, atvirkščiai, skatina vertinti akcijas menkiau, nei jos yra vertos iš tikrųjų – tuo būdu formuojasi nepakankamai įvertinta rinka.[/quote]Grehemas pripažino, jog visų svarbiausias rodiklis nustatant kompanijos vertę yra jos būsimasis pelnas, kurio tiksliai apskaičiuoti neįmanoma. Paprastai tariant, tikroji kompanijos vertė randama įvertinus kompanijos pelną ir padauginus jį iš tam tikro kapitalizacijos koeficiento.
Šis koeficientas, arba daugiklis, priklauso nuo kompanijos gaunamo pelno stabilumo, aktyvų, dividendų politikos ir finansinės “sveikatos”.
Grehemas teigė, jog kompaniją reikia pirkti mažiau nei už du trečdalius tikrosios kompanijos vertės. Tik taip įmanoma nepatirti nuostolių. Grehemas neteikė reikšmės kompanijos agregatams, nekilnojamam turtui ir įrangai.
Be to, jis atskaitė visus trumpalaikius ir ilgalaikius kompanijos įsipareigojimus. Liko tik grynieji apyvartiniai aktyvai.
“Svarbiausios investavimo idėjos yra šios: žiūrėti į akcijų pirkimą kaip į verslą, išnaudoti rinkos svyravimus ir ieškoti saugumo atsargos. Štai ko mus mokė Benas Grehemas. Net po šimto metų tos idėjos bus kertiniai investavimo akmenys”, – teigė Vorenas Bufetas.
Grehemo įsitikinimas rėmėsi tikėjimu, jog rinka akcijas dažnai įvertina netiksliai. Dėl to paprastai būna kalti žmogiškieji faktoriai – baimė ir godumas. Optimizmo apimti godūs rinkos lošėjai priskiria akcijoms didesnę vertę nei tikroji – jie tuo būdu sukuria pervertintą rinką. O baimė, atvirkščiai, skatina vertinti akcijas menkiau, nei jos yra vertos iš tikrųjų – tuo būdu formuojasi nepakankamai įvertinta rinka.
Kaip sakė Romos poetas Horacijus: “Daugelis, kurie dabar yra pažeminti, bus išaukštinti, ir daugelis, kurie dabar yra išaukštinti, bus pažeminti.”
