Nei vienas iš mūsų nėra toks naivus, jog nesuvoktų, kad pagrindinis stambių korporacijų tikslas yra pelnas. Būtent todėl jos ir vadinamos korporacijomis, o ne labdaros organizacijomis. Norėdamos įvykdyti pažadus savo akcininkams, korporacijų vadovai kartais ignoruoja žmogaus teises. Lupikavimas, vergystė, žmogžudystės.. Nėra jokios kliūties, kuri sulaikytų nuo visagalio dolerio.
„Nestle“ naudojasi vergišku vaikų darbu
„Nestle“ yra tarptautinis konglomeratas, turintis vieną tikslą: pigiai gauti kokybiško šokolado kiek įmanoma didesniam žmonių skaičiui. Ir koks geriausias būdas apkarpyti sąnaudas, jeigu ne naudotis vaikų vergija? 2001-iais metais buvo išsiaiškinta, jog didžioji dalis „Nestle“ šokolado atkeliauja iš Dramblio Kaulo Kranto respublikos ūkių, kurių neprižiūrėti vietinės vyriausybinės institucijos.
Kas nutiko, kad „Nestle“ pripažino, jog į šią veiklą įtraukti 600 tūkst. šalies vaikų? Jie sustabdė tokią praktiką, tiesa? Neup. Jie įsigijo iš vyriausybės teisę naudotis šiais ūkiais iki 2012-ųjų metų, kol vidinis auditas neatskleidė pažeidimų. Dabar, „Nestle“ atstovai tikina, jog siekiama sukurti tiekimo grandinę be vaikų vergijos, tačiau žvelgiant į praeitį bei korporacijos įtaką, sunku tuo patikėti.
„Daewoo“ numoja į kankinimus bei vergystę
Uzbekija yra pusiau feodalinė Centrinės Azijos tauta, kur sektantai gali būt nužudyti, o milijonas žmonių kasmet yra priverčiami vergiškai rankioti medvilnę. Dviems mėnesiams jie praranda visas teises, yra mušami, puldinėjami, kankinami ir net žudomi. Kodėl? Tam, kad Uzbekija galėtų eksportuoti medvilnę į tarptautines rinkas kuo greičiau ir pigiau. Šis kasmetinis vergavimas yra toks šokiruojantis, jog būna pranešimų ir apie šešerių metų vaikų mirties atvejus.
Vis tik, Pietų Korėjos konglomeratui „Daewoo“ tai nemaišo. Ji superka 30 proc. Uzbekijos turimos medvilnės. Tad, jeigu jie pareikalautų tam tikrų pokyčių, galite būti tikri, jog Uzbekijos despotai prisėstų ir išklausytų jų. Tačiau „Daewoo“ nereikalauja nieko – galbūt išskyrūs mažesnės kainos. Tai reiškia, jog garsioji „Daewoo“ labiau vertina savo pelno maržas, o ne mažų vaikų gyvybes.
HSBC atidarė sąskaitas teroristams ir narkotikų karteliams
Jeigu norite sužinoti tikrąjį blogio apibrėžimą, siūlau pasidairyti po brutaliuosius Meksikos narkotikų kartelius. Skerdynės per visą miestą, aukos išniekinimai ir kiti dalykai, apie kuriuos nenorime kalbėti. Paprasčiau tariant, šios grupuotės sudarytos iš žiaurių žmonių kada nors vaikščiojusių žeme. Tad, kai jie pasiteiravo tarptautinės finansų milžinės HSBC, ar šie negalėtų atidaryti jiems sąskaitą, spėkite, ką finansininkai atsakė?
Tai tiesa: jie neteisėtai pagelbėjo Meksikos narkotikų karteliams išplauti krauju suteptus pinigus bei finansuoti kriminalines operacijas, kurios savo mastu nenusileistų nedideliam pilietiniam karui. Negana to, specialioji Senato komisija atskleidė, jog bankas jau kelis dešimtmečius bendradarbiauja su teroristine organizacija „al-Queda“. Kaip viskas baigėsi? Bankas gavo baudą, kuri lygi trijų mėnesių prekybos pelnui bei pažadėjo, jog tai daugiau nebepasikartos. Tiek.
JAV bankai naikina žmonių gentis Indijoje
Ar teko girdėti „Coal India“, vieną didžiausių anglies kasybos bendrovių pasaulyje? Jos veikla susijusi su žengimu į tolimas Indijos vietoves, kur sistematiškai naikinamos vietinės žmonių bendruomenės dėl pavojingų atvirų šachtų įkūrimo. Mažiausiai keturi JAV bankai yra susiję su šia žmogaus teises pažeidžiančia problema, nes finansuoja Indijos valstybės valdomos „Coal India“ veiklą.
Artimiausiais mėnesiais Indija planuoja parduoti 5 proc. bendrovės „Coal India“ akcijų, kurių vertė viršija milijardus dolerių. Nepaisant genčių iškeldinimo, keturios finansinės institucijos – „Goldman Sachs“, „Bank of America“, „Credit Suisse“, „Deutsche Bank“ – padeda sudaryti šį įsigijimo sandorį. Žinoma, tai yra verslo sandoris, tačiau tuo pačiu pasauliui siunčiama žinutę apie nepagarbą žmonėms.
„Shell Oil“ galėjo paskatinti genocidą
Kalbant apie žmonių gentis, jums turbūt niekuomet neteko girdėti apie Ogonio žmones. Jie yra Nigerijos vietinė gentis, kuriems, deja, likimas nusprendė apsigyventi žemėje, kurios nori „Shell“ korporacija dėl vertingų naftos išteklių. Daugybę dešimtmečių Ogonio žmones kentė Nigerijos kariuomenės antpuolius, o dešimtojo dešimtmečio pradžioje visa tai pasiekė kulminaciją. Tūkstančiai Ogonio žmonių buvo paskersti, dar daugiau – perkelti gyventi kitur.
Atrodo, jog „Shell Oil“ bendrovė „užkūrė“ visą šį reikalą. Atsirado dokumentų, įrodančių, jog „Shell“ atstovai reguliariai mokėjo Nigeros kariuomenė, jog šie brutaliai atremtų protestus ir net suorganizuotų reidus į kaimus, kurie prieštaravo gręžimui. Duomenys rodo, jog „Shell Oil“ yra vieno iš didžiausio šiuolaikinės istorijos genocido dalyvių – tačiau niekam ten, valdžioje, tai nerūpi.
