Internetiniame portale „TechCrunch“, Benas Horowitzas pateikia tris priežastis, dėl kurių žlunga startup’ų įkūrėjai, užimdami vadovo (angl. CEO) pareigas. Įdomiausia yra trečioji priežastis, tačiau aptarkime visas nuo pradžių:
- Startup’o įkūrėjas tiesiog nenori būti vadovu. Ne kiekvienas inovatorius nori prižiūrėti bendrovės operacijas, tad jeigu nenorite būti vadovu, bet esate, jūsų sėkmės tikimybė sumažėja keleriopai.
- Valdyba panikuoja. Kartais startup’o įkūrėjas nori būti vadovu, tačiau investuotojai bei akcininkai mato pastarąjį darant klaidas, panikuoja ir pakeičia jį kitais žmonėmis. Tragiškas scenarijus, bet labai dažnas.
- Produkto vadovo paradoksas. Daugybė startup’o įkūrėjų susiduria su šia priežastimi, kurią išsamiau apibūdinsiuu žemiau.
Tikrai gerbiu tuos išmintingus vadovus, kurie atsisako vadybos bei titulo tam, kad galėtų susikoncentruoti ties kūrybine veikla. Tai taip protinga. Gyvenimas yra trumpas, o darbo dienos gali būti labai ilgos kai darai tai, ko nemėgsti.
Man nepatinka antroji priežastis, nes čia problema apibrėžiama pernelyg siaurai. Juk jeigu valdyba – investuotojai ir akcininkai – pakeičia gerą įkūrėją-vadovą kitu žmogumi, tai yra valdybos klaida. Tačiau yra tiesos, jog kartais įkūrėjai yra prasti vadovai – juk kontrolės taip nelengva atsisakyti.
Trečioji priežastis yra pati įdomiausia. Štai ką sako Benas:
Ši priežastis jau tapo norma. Įkūrėjas-vadovas išvysto inovatyvią idėją bei įsteigia bendrovę tam, kad realizuotų šią idėją. Jis sunkiai dirba, įtraukia save į kiekvieną su produktu susijusią detalią, svarbiausia, kad įgyvendinimas atitiktų nusipieštą viziją. Produktas tampa sėkmingu, o bendrovė ima plėstis. Tuomet, po kurio laiko darbuotojai ima skųstis, jog vadovai skiria per daug dėmesio tam, ką darbuotojai gali padaryti patys. Vietoj to, geriau šis skirtų savo laiką kitoms užduotims. Investuotojai ir mentoriai tuomet pamoko įkūrėją „pasitikėti savo žmonėmis ir daugiau deleguoti“. Po kurio laiko produkto vystymas praranda nuoseklumą ir nebeatrodo toks patrauklus. Tuo tarpu paaiškėja, jog būtent vadovas buvo vienintelis pasaulinės klasės produkto kūrėjas, tačiau savo laiką skyrė užduotims, kurias atlieka ne taip puikiai. Atrodo, jog mums reikia naujo vadovo, taip?
Tai – nuostabi įžvalga. Benas atkreipia dėmesį į vieną iš tų idėjų, kurios atrodo akivaizdžios, tačiau dažnai „pražiūrimos“. Manau, jog produktų vadovo paradoksas egzistuoja, tad būtina identifikuoti galimą pavojų bei jo išvengti.
[ipencil]
