Vienas kolega man papasakojo įtaigią istoriją, kuri verčia susimąstyti apie klientų aptarnavimą. Nežinia, ar taip nutiko iš tikrųjų, tačiau trumpa istorija yra itin įtaigi.
Vyras ir jo paauglys sūnus užsiregistravo viename viešbutyje, jiems buvo parodytas jų kambarys. Du sekretoriai pastebėjo, jog naujieji svečiai yra labai tylūs, o sūnus net šiek tiek išblyškęs. Vėliau vyras ir sūnus pasuko į viešbučio restoraną, kur planavo pavakarieniauti. Personalas, vėlgi, pastebėjo, jog abu svečiai yra itin tylūs, o jaunėlis nesusidomėjo patiektu maistu.
Po valgio berniukas pasuko į kambarį, o vyras nuėjo pas jį aptarnaujančio darbuotojo. Šis norėjo pasimatyti su viešbučio valdytoju. Darbuotojas pasiteiravo, ar kyla kažkokių problemų, kurias šis galėtų greitai ištaisyti. Vyras tarė neturintis jokių problemų, tačiau vis tiek norėtų pasimatyti su valdytoju. Po kurio laiko pasirodė viešbučio vadovas. Dėl privatumo persikelta į valdytojo biurą.
Viešbučio svečias papasakojo, jog su savo keturiolikos metų sūnumi norėjo pailsėti šiame viešbutyje, kadangi sūnus rimtai serga. Berniukas netrukus pradės lankyti terapiją, ko pasekoje šis neteks savo plaukų. Buvo planuojama tiesiog nukirpti plaukus ateinančią naktį vietoj to, kad laukti, kada liga pati pasiglemš jauno vaikino plaukus.
Tėvas prisipažino, jog ketina taip pat nusikirpti plaukus – taip parodys palaikymą savo sūnui. Jis paprašė valdytojo, kad jo darbuotojai neparodytų nepagarbos dviems skustagalviams vaikinams, kurie rytoj čia ateis papusryčiauti. Valdytojas užtikrino, jog informuos personalą apie esamą situaciją ir elgsis atitinkamai.
Kitą rytą tėvas ir sūnus įžengė į viešbučio restoraną papusryčiauti ir pamatė keturis vyriškos giminės restorano darbuotojus.. nusiskutusius galvos plaukus.
[ipencil]
