Technologijos verslui

Metai be kompiuterio

Vienas verslininkas nusprendė metams atsisakyti kompiuterinių įrenginių

Jokio nešiojamo kompiuterio. Jokio stalinio kompiuterio. Jokio internetinio kabelio. Ar galima sėkmingai tvarkytis su darbo užduotimis naudojantis vien tik išmaniuoju arba planšete? Tą panoro išsiaiškinti Bendžaminas Robbinsas ir visus metus nusprendė naudotis vienu įrenginiu – „Samsung Galaxy Note„.

Per šešis mėnesius trunkantį eksperimentą, Robbinsas teigia neturėjęs didesnių problemų bendraujant su klientais ir organizuojant bendrą įmonės, kuriai vadovauja, darbą. Verdiktas? Jeigu pavyksta tinkamai surenginti įrenginį, priedus, aplikacijas ir kantrybę, tuomet vieno įrenginio pakanka.

[post_blocks]

Įrangos ir aplikacijų mišinys

Pirmasis žingsnis yra nuspręsti, kokį įrenginio ir jų priedų rinkinį pasirinkti, nesvarbu – dirbsite biure, namie ar kelyje. Robbinsas pasirinko „Galaxy Note“, nes jis nei visiškas išmanusis telefonas, nei planšetė, o kažkas per vidurį. Įrenginys turi aukštos rezoliucijos ekraną, jį galima lengvai prijungti prie monitoriaus, bevielės klaviatūros ir kitų įrenginių.

„Aš vis dar spoksau į ekranėlį, vis dar spausdinu klaviatūrą visą dieną. Tai, tarytum, dirbti su senu nešiojamuoju kompiuteriu. Ekrano raiška nėra pati geriausia, ne tokia, kokios galbūt norėčiau, bet ji pakankamai funkcionali“, – Bendžaminas Robbinsas. Štai kokį inventorių pasirinko verslininkas:

  • Planšetofonas „Samsung Galaxy Note“
  • Standartinis monitorius
  • Standartinė bevielė klaviatūra
  • Bevielė pelė ir kelioninė pelė
  • Planšetės laikiklis

Žinoma, aplikacijos taip pat vaidino didelį vaidmenį, todėl pateikiame sąrašą Robbinso naudotų aplikacijų:

  • Mobilioji operacinė sistema „Android“ (4.0 versija)
  • Interneto naršyklė „Dolphin
  • Tekstinio redagavimo aplikacija „QuickOffice
  • Dokumentų dalijimosi aplikacija „Box
  • „Twitter“ aplikacija „HootSuite
  • Diagramų ir dizaino kūrimo aplkacija „DroidDia
  • Pokalbių ir videokonferencijos aplikacija „Skype
  • Bendradarbiavimo aplikacija „MindJet

Darbo efektyvumas ir išmoktos pamokos

Tinkama įrenginių ir aplikacijų kombinacija leido Robbinsui dirbti taip pat sklandžiai, kaip ir kadaise naudojantis asmeniniu kompiuteriu. Tačiau „persijungimas“ pareikalavo tam tikro adaptacinio periodo. Pats Bendžaminas lygina tai su naujos kalbos mokymusi. Jam prireikė gero mėnesio, kol ėmė dirbti sklandžiai.

[quote]Tinkama įrenginių ir aplikacijų kombinacija leido Robbinsui dirbti taip pat sklandžiai, kaip ir kadaise naudojantis asmeniniu kompiuteriu. Tačiau “persijungimas” pareikalavo tam tikro adaptacinio periodo.[/quote]

Dabar, „vidutinė“ darbo diena praeina be neefektyvumo. Verslininkas kasdien turi tris ar keturias pagrindines užduotis. Pirma, dalyvavimas „Twitter“ tinkle, per kur planuoja susitikimus ir atrašinėja savo pasekėjams. Šiam tikslui aplikacija „HootSuite“ suveikė puikiai, išskyrus tai, kad aplikacija neleidžia redaguoti įrašų po to, kai jie publikuojami.

Kita užduotis yra pasiūlymų peržiūra ir rašymas. Tam tikslui Robbinsas naudoja biuro aplikacijų paketą „QuickOffice“. Jis sako: „Aš esu prastas rašytojas, tad man buvo būtina automatinio klaidų taisymo (angl. capability) galimybė.“ Kas dar? Pakeitimų istorija (angl. track changes). Anot jo, pastaroji funkcija yra naudinga bendradarbiaujant su kolegomis.

Galiausiai, jam tenka dirbti su modeliavimu, kuo jo įmonė ir užsiima – strategijų modeliavimu. Robbinsas tikina, jog „DroidDia“ aplikacija turi daugybę specifinių modeliavimui reikalingų funkcijų. „MindJet“ naudojama idėjų generavimui ir jų dalinimuisi su kolegomis, o jau minėtasis „QuickOffice“ – modelių peržiūrai ir aprašymui.

Žinoma, darbas ne visuomet vyksta sklandžiai ir produktyviai. Robbinsas buvo priverstas keletą kartų sviesti planšetofoną į sieną. Kai jis atnaujino „Android“ platformą, ji „visiškai sugadino mano įrenginį.“ Norint atlikti kai kurias specifines funkcijas, tekdavo siųstis atskirą aplikaciją. Tarkim, „QuickOffice“ buvo pasirinkta tik dėl klaidų taisymo.

Toks darbo stilius turi privalumų. Tarkim, internetinių pokalbių „Skype“ aplikacija pasirodė esanti geresnė nei skirta asmeniniams kompiuteriams ar nešiojamiesiems. „Kai organizuojate videokonferenciją su kompiuteriu, tenka reguliuoti garsą. Telefone esantis garsas jau būna nustatytas pačiu tinkamiausiu lygiu“, – teigia verslininkas.

Eksperimentas eina į pabaigą, o išvados padarytos. Robbinsas pripažįsta, kad nors ir gali žiūrėti filmus su „Netflix“ per savo „Galaxy Note“, dažniausiai jis vis dar žiūri juos su žmona ir vaikais per didelį televizoriaus ekraną namuose.

[source]Šaltinis: Verslo edukacijos portalo „Inc.com“ straipsnis „Metai be kompiuterio“ (angl. „A Year Without a Computer“) (2012 m. rugsėjo 6 d.). Norėdami perskaityti straipsnį originalo anglų kalba, spauskite čia.[/source]

Apie autorių

Bzur Haun

Rašyti komentarą

Komentuoti čia