Jeigu paprašytumėte įmonės vadovų apibrėžti strategijos sąvoką, daugelis jų pasakytų kažką panašaus į: strategija apima patrauklių rinkų paiešką ir orientavimąsi į jas bei vertingų pasiūlymų rinkoms bei konkurencinių pranašumų sukūrimą. Bendrovės siekia šių tikslų paskirstydamos išteklius taip, jog būtų sukurta unikali vertė vartotojui arba įprasta vertė mažiausiomis sąnaudomis.
Strategijos esmė ir toliau lieka koncentravimasis ties tam tikros pozicijos rinkoje įgijimu: vertės pasiūlymai, apsisaugojimas nuo konkurencinio pranašumo imitavimo, stabilių pelno šaltinių sukūrimas. Deja, investuotojai neatlygina valdybos pirmininkams už pozicijos rinkoje apsaugojimą.
Didžiausias lyderio strateginis iššūkis yra ne kaip įgyti bei išlaikyti konkurencinį pranašumą, o kaip išsaugoti bei surasti naujus, netikėtus būdus sukurti vertę. Vadinu tai firmos teorija, kurios tikslas – surasti būdus bendrovei ir toliau kurti vertę. Tai yra strategijų pasirinkimo gidas. Kuo aiškesnė firmos teorija, tuo sėkmingesnė bendrovė ieškant bei sukuriant vertingus strateginius pasirinkimus.
Vertės kūrimas yra daugybės egzistuojančių elementų pertvarkymas. Lyderiai privalo atsižvelgti į turimus išteklius, žinias bei patirtį ir sukurti teoretinį modelį, padedantį surasti vertingas gebėjimų, veiklų ir išteklių kombinacijas. Jeigu ši užduotis atliekama tinkamai, lyderio mintyse iškyla nauji vertės kūrimo šaltiniai.
Bendrovės, kurios sugeba sėkmingai plėstis paprastai turi aiškią firmos teoriją bei vertės kūrimo pamatą. Tačiau kai sprendimai priimami neatsižvelgiant į firmos teoriją, bendrovės patiria daug problemų bei nuostolių.
[ipencil]
