Ateitis reikalauja sprendimų – dabar. Jos kūrimas susijęs su rizika – dabar. Jai reikia veiksmo – dabar. Norint ją sukurti, būtina jau dabar tinkamai paskirstyti išteklius bei resursus, iš kurių svarbiausi – žmogiškieji ištekliai. Galiausiai, reikia įdėti darbo – vėlgi, dabar.
Ilgalaikio planavimo idėja dažnai yra suprantama netinkamai. Tarkim, daugelis mano, jog ilgalaikis planas yra atskiras dokumentas, kuris turi mažai ką bendro su trumpalaikiais planais. Tačiau iš tiesų, ilgalaikis planas formuoja trumpalaikius lygiai taip pat kaip trumpalaikiai – ilgalaikius.
Kai šie du planavimai (kaip procesai) ir planai (kaip dokumentai) yra suderinti, bendrovė gali išvengti neteisingo išteklių panaudojimo ar jo nepanaudojimo visai. Įmonė privalo turėti strateginę kryptį ir jei minėti objektai konfliktuoja su strategine kryptimi – įmonės „keliu“ – tuomet neišvengiamai bus patiriami tam tikri nuostoliai.
„Trumpalaikis“ ir „ilgalaikis“ nėra atskirtas tam tikru periodu. Daug tiksliau būtų pasakyti, jog „trumpalaikis“ („trumpalaikiai“) yra įmontuotas į „ilgalaikį“, tad pastarasis apima daug „trumpalaikių“ planų. Visa idėja slypi tame, jog įmonių vadovai nesusigundytų dabartinėmis mados tendencijomis (kurios nebūtinai yra efektyvios) ir, ypač, žvalgymosi į praeitį, net didžiavimosi ja.
Taigi, apibendrinkime. Kurdami įmonės ilgalaikį planą, užduokite sau klausimus, antai: Kuriuos dabar vystomus verslus, produktus, paslaugas ar procesus turėtume nutraukti? Kuriuos iš jų turėtume laikinai atidėti kitiems laikams? Kuriuos iš jų turėtume vystyti toliau ir kokią naudą jie duos įmonei?
[ipencil]
