Asmeninis tobulėjimas

Dešimt ekonominio mąstymo taisyklių

Ko verslininkas gali pasimokyti iš ekonomisto?

Lengvo pelno nebūna

Tai yra labiausiai pašiepiamas ekonomikos principas. Visa pajuoka yra sukoncentruota sename juokelyje apie ekonomistą ir jo draugą, pastebėjusį 10 dolerių banknotą, besimėtantį ant šaligatvio.

Draugas aiškina, kad jie privalo pakelti pinigus, tačiau ekonomistas teigia, kad tuo visai nereikia rūpintis – jei pinigai tikrai ten būtų, kas nors jau būtų juos pakėlęs.

[post_blocks]

Arba kitas anekdotas… Kiek reikia ekonomistų, norint pakeisti elektros lemputę? Atsakymas – nė vieno, nes jei reikėtų pakeisti lemputę, rinkos jėgos jau būtų tai atlikusios.

Svaria ekonomisto nuomone, kas nors visada naudojasi pelno galimybėmis, net jei gyvenime tai nevyksta taip greitai ir nepastebimai, kaip vyksta teorinėje ekonomikoje.

Arbitražo principas yra taikomas įvairiuose kontekstuose. Tai yra procesas, kuriame vienos ar kitos rūšies verslininkai mato galimybę gauti pelną, bet tikrai negaus didelio pelno ilgą laiko tarpą, nes jei taip būtų, juos tuoj pat kiti bandytų mėgdžioti.

Jei įsikurs naujas biurų kompleksas, po juo tuoj atsidarys sumuštinių verslas. Jei ir toliau daugės porų, kai du asmenys daug dirba, kiti žmonės pradės steigti šunų vedžiojimo ar maisto atvežimo paslaugas.

Ir tiek, kiek pionieriai akivaizdžiai gaus pelną, konkurentai seks jų pavyzdžiu. Beveik visada yra pranašumas būti pirmam, bet apskritai, bet koks didelio pertekliaus pelnas laikui bėgant bus nukonkuruotas.

Akivaizdu, kad ne kiekviena veikla yra vienodai pelninga. Tačiau žmonės, kurie imasi didesnės rizikos, ar tai būtų finansiniai spekuliantai, ar verslininkai, turi polinkį uždirbti vidutiniškai didesnius atlygius. Jei jie to nesitikėtų, nebūtų prasmės rizikuoti. Jie galėtų lygiai taip pat sėkmingai pasirinkti ramesnį gyvenimą.

Žmonės daro, ką geidžia

Visos ekonominės veiklos yra vienodai trokštamos, nes kitaip žmonės jomis neužsiimtų. Šis teiginys turi perspėjimą: prie sakinio reikėtų pridurti ką nors panašaus „esant dabartiniam kainų nustatymui, technologiniams apribojimams ir vyriausybiniams reglamentams“.

[quote align=“right“]Akivaizdu, kad ne kiekviena veikla yra vienodai pelninga. Tačiau žmonės, kurie imasi didesnės rizikos, ar tai būtų finansiniai spekuliantai, ar verslininkai, turi polinkį uždirbti vidutiniškai didesnius atlygius. Jei jie to nesitikėtų, nebūtų prasmės rizikuoti. Jie galėtų lygiai taip pat sėkmingai pasirinkti ramesnį gyvenimą.[/quote]

Tai būdas pasakyti, kad žmonės prisitaiko daryti tai, kas jiems labiausiai tinka ir patinka esant dabartinei pasaulio situacijai. Tai skamba akivaizdžiai, kai iššifruojama pilnais žodžiais, bet atrodo sunku neekonomistams suvokti plačius realaus gyvenimo kontekstus. Yra nesuskaičiuojamų šio principo pavyzdžių.

Būsto kainos yra didesnės toje zonoje, kur įsikuria prestižinė mokykla, pridėtinė būsto kainos dalis atspindi tą vertę, kurią žmonės suteikia geresniam išsilavinimui. Žmonės renkasi tarp pigesnio būsto bei prastesnio savų vaikų išsilavinimo ir brangesnio būsto ir geresnio išsilavinimo.

Jei tarp šių dviejų norų, pagrįstų skirtingais poreikiais ir skirtingai suteikiamomis pirmenybėmis, nebūtų pusiausvyros, santykinės būsto kainos ir toliau kistų.

Panašiai ir įmonės gali pasirinkti išdėstyti savo gamyklas valstybėse su dideliais darbo užmokesčiais, kur produktyvumas yra aukštas, arba valstybėse su mažais darbo užmokesčiais, kur produktyvumas – žemas. Jei joms pasiseka surasti pakankamai mažų darbo užmokesčių valstybę, kur produktyvumas yra gana aukštas, jos prisidės prie kitų gamintojų, statančių ten savo fabrikus, ir atlyginimai pakils dėl konkurencijos.

O valstybė, kur atlyginimai yra didesni nei garantuotų produktyvumo lygis – pavyzdžiui, dėl energingų ir kategoriškų profsąjungų, – galiausiai suvoks, kad jos gamyba pakeitė savo dislokaciją, lėtai, bet užtikrintai persikėlė kur nors kitur.

Jei kelius užkemša transporto priemonės, kai kurie žmonės pradės keliauti traukiniais ar oro transportu, kol kelių kamšaties lygis tiek sumažės, kad žmonės nustos ieškoti kitų keliavimo būdų. Padidinkite kelio mokesčius ir dar daugiau žmonių pakeis transporto rūšį. Pakelkite traukinio bilieto kainą, ir žmonės bus pasirengę vairuoti esant didesnėms spūstims keliuose.

Žymos