Visada ieškokite įrodymų
Ekonomistai turi šališką reputaciją, kad jie laisvai ir netiksliai žaidžia faktais. Klausimas juokais: Kiek bus du plius du? Ekonomistas: Kiek norite, kad būtų?
Žinoma, daug ekonomikos žinovų, kurie kalba per televiziją ar yra cituojami laikraščiuose, tiesiog švaistosi faktais. Tačiau keli iš šių tvirtinimų yra ypač įtartini.
[post_blocks]Kiekvienas, suinteresuotas gera ekonomika, atras daugybę viešinamų informacijos išteklių internete ar įprastinėse publikacijose.
Žinoma, kai kurie šaltiniai yra patikimesni už kitus. Oficialūs šaltiniai neriasi iš kailio, siekdami užtikrinti informacijos tikslumą, nes jiems yra labai svarbu išsaugoti savo reputaciją.
Tarptautinės agentūros, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas ar Pasaulio prekybos organizacija, taip pat tai daro. Nesvarbu, tikite ar netikite jų strateginėmis politikomis, tačiau jie negali sau leisti skelbti neteisingos faktinės informacijos.
Patikimi spausdiniai – leidiniai, tokie kaip „The Economist“ (lietuviškas atitikmuo – „Valstybė“), „The Financial Times“ („Verslo Žinios“) ir „BusinessWeek“ – taip pat siūlo gana patikimą informaciją.
Vis dėlto, jums reikia daugiau nei tik neapdorotų duomenų. Kartais jums reikia gautus duomenis ir apgalvoti. Pagrindiniai klausimai būtų šie: Ar toks teiginys gali būti teisingas? Kokių įrodymų reikėtų, norint jį įrodyti ar paneigti? Ką dar tai galėtų reikšti? Ar tai logiška, ar tai patikima, ar tam yra kokių įrodymų?
Kur sveikas protas prieštarauja ekonomikai, klysta sveikas protas
Paimkite du dažniausius pavyzdžius. Priešingai, nei paprastai mano daugelis žmonių, importas yra geriau nei eksportas; ir nėra jokio pastovaus darbo vietų skaičiaus.
Kalbėdami apie darbo vietas, mes jau susipažinome su klaidingu įsitikinimu apie darbo rinką, bet jis dažnai pasikartoja. 1870 m. Britanijoje dirbo tik 13 mln. žmonių, palyginti su 27 mln., dirbusiais 2000 metais. Per 130 metų darbo vietų skaičius padvigubėjo.
[quote align=“right“]Turtingose valstybėse neturintys darbo yra, be abejo, nelaimingi, nors tai galėtų lemti ir faktas, kad nedarbas žengia kartu ne tik su žemomis pajamomis, bet ir su statuso bei socialinių ryšių praradimu. Kitais žodžiais tariant, jų nelaimės priežastis gali būti ir skurdas, ir nieko neveikimas.[/quote]Taip, kartais nedarbo lygis buvo ganėtinai aukštas, kai žmonės, kurie norėjo dirbti, negalėjo rasti darbo. Bet apskritai, ekonomikai augant, taip pat auga užimtumas ir faktinis darbo užmokestis. Darbuotojai tampa produktyvesni, tad jie pradeda vis labiau klestėti, ir tokių jų yra vis daugiau ir daugiau.
Ekonomika yra mokslas apie laimę
Ekonominė gerovė yra tobulinama, kad galėtum pirkti vis daugiau ir geresnių prekių bei paslaugų dirbdamas tą patį darbo laiką arba net trumpiau.
Ir tai iš tikrųjų vyko per pastaruosius dešimtmečius. Pragyvenimas pakilo iki tokio lygio, kad mūsų seneliai ar proseneliai sunkiai galėtų tuo patikėti, o vidutinės darbo valandos tikrai sumažėjo (išskyrus kai kurių amerikiečių per pastarąjį dešimtmetį – bet tai ilgai nesitęs).
Ekonominis laimės tyrimas rodo, kad dabartiniu metu turtingi žmonės yra laimingesni nei neturtingi, nors laimės lygis nekyla taip smarkiai aukštyn, kaip kilo vidutinės pajamos laikui bėgant, nepaisant atitinkamų laimėjimų sveikatos ir ilgaamžiškumo srityse.
Didžiausia laimė jaučiama tada, kai ekonomikai augant nuo žemo pajamų laiptelio pasilypima ant vidutinio pajamų laiptelio, tai reiškia, kad žmonės, gyvenantys neturtingose valstybėse, turi vis daugiau erdvės kur klestėti ir tapti laimingesniems, augant jų valstybių ekonomikai.
Turtingose valstybėse neturintys darbo yra, be abejo, nelaimingi, nors tai galėtų lemti ir faktas, kad nedarbas žengia kartu ne tik su žemomis pajamomis, bet ir su statuso bei socialinių ryšių praradimu. Kitais žodžiais tariant, jų nelaimės priežastis gali būti ir skurdas, ir nieko neveikimas.
Pagrindinis dalykas tas, kad ekonominė gerovė yra susijusi su vartojimu, o ne su gamyba. Darbas yra tai, ką individas daro, kad vartotų. Nors visi galvoja, kad darbas yra kapitalizmo pagrindas, tačiau sėkmingos ekonomikos tikslas – kad kiekvienas gerai leistų laiką ir jaustųsi patogiai.
Ir kodėl kažkas ekonomiką pavadino liūdnu mokslu?
[source]Šaltinis: Buvusios Didžiosios Britanijos Iždo patarėjos Dianos Koul knyga „Seksas, narkotikai ir ekonomika“ (2008 m.), kurią Lietuvoje yra išleidusi „Alma Littera“ leidykla. Norėdami įsigyti šią knygą, apsilankykite oficialioje „Knygų Klubo“ svetainėje.[/source]
