Technologijos verslui

Išdidinta realybė

Apie ateities technologiją, dėl kurio svarbos verslui nesiginčijama

Ar žinote „Second life“? Turiu pripažinti – virtualus gyvenimas jėga! Kartais norisi pabėgti nuo realybės. Juk žinot… Skaudūs išsiskyrimai, vargana savarankiško gyvenimo pradžia.

O juk taip norisi, jog ir realybėje būtų galima valgyti virtualų maistą. Arba bent jau pirkti jį už virtualius (dešimt kartų lengviau uždirbamus) „šlamančius“. Bet tada ir šlamėti virtualiai turėtų. Tokia ta virtuali realybė. Kažkokia nereali.

[post_blocks]

Pasirodo, ne tokia jau ir nereali. Kalbu apie galimybę ne tik paklausyti virtualių pinigų šlamėjimo, bet ir, tarkim, prie vieno didžiulio ekrano pažaisti su 500 žmonių tą patį žaidimą.

Tik technologijos, kurios tai leidžia daryti, vadinamos visai ne virtualia, bet išdidinta realybe (ang. – augmented reality).

Kas yra „išdidinta“ realybė?

Portalas „Wikipedia“ teigia: „Išdidinta realybė – technologija, kurios esmė yra sąveika tarp realaus pasaulio kombinacijų ir kompiuterio generuojamų duomenų“.

Kad nekiltų klausimas, kuo ši technologija skiriasi nuo virtualios realybės (o toks klausimas kyla visada), atsakysiu iškart: virtuali realybė yra technologija, kurios esmė – leisti vartotojui sąveikauti su kompiuterine aplinka, kurią kuriame mes patys.

Dažniausiai po delnu pasikišę kompiuterinį peliuką. O kūrimo pasekmes matome kompiuteriniame ekrane. That‘s it! Tuo tarpu išdidinta realybė gali kur kas daugiau.

[quote align=“right“ author=“Wikipedia“]Išdidinta realybė – technologija, kurios esmė yra sąveika tarp realaus pasaulio kombinacijų ir kompiuterio generuojamų duomenų[/quote]

Nuo teorijos prie praktikos

Taigi, ką gali toji „augmentuota“ realybė? Praktinis pritaikymas tikrai platus: nuo masinio panaudojimo pramogoms iki indvidualizuoto apsipirkimo ypatumų vaikams.

Gera naujiena merginoms. Išdidinta realybė geba jautriai reaguoti į kiekvieną jūsų judesį. Tad, tokius lengvus pasivėpiojimus būtų galima pritaikyti drabužių parduotuvėms. Tik vietoj „patobulinto“ veido, galėtumėm matuotis drabužius. Arba peruką. Juk laiko tai sutaupytumėm. O laikas tai pinigai!

Ir nebūtinai dėl laiko. Dėl patogumo. Nuėjus nusipirkti kokį muzikinį albumą arba išsinuomoti naujausią DVD, nebereikės mums klausti darbuotojų: „apie ką šis filmas“?

Užteks prieiti prie didelio ekrano, į jį nukreipti pasirinkto filmo dėklą, ir, ko gero, galėsime stebėti kaip koks Šrekas įtikinėja jus nieko nelaukti ir išsinuomoti DVD. Gal dar prieš tai pasiginčys su kokiu nors asilu, kad prajuokintų mažus vaikus.

Bet pats linksmiausias dalykas – žiniasklaida. Žmonės teigia: „žiniasklaida keliasi į internetą“ arba „po 10 metų galutinai nebeliks popierinio formato“. Nė velnio. Popierius liks. Tik jis bus šiek tiek „paaugmentuotas“.

Įsivaizduokite: atsiverčiate laikraštį, pažiūrite į pirmą pasitaikiusią nuotrauką (ant kurios, tarkim, Seimo nario veidas), o po ja parašyta „Seimo narys praneša spaudai, jog benzino kainos vėl kils“. O dabar įsivaizduokite, jog pridedate prie šios nuotraukos mobilųjį telefoną ir pamatote kalbą gyvai. Ne nuotrauką, bet vaizdo įrašą.

Pabaigai, mano mėgstamiausias: skraidantis lėktuvas vienoje Prancūzijos laidoje. Atkreipkite dėmesį, jog šis vaizdo įrašas sukurtas dar 2007-iais metais. Kokios šios technologijos galimybės? Neribotos.

[source]Šis tekstas priklauso verslas.in komandai. Norėdami perpublikuoti jį savo svetainėje, būtina gauti leidimą.[/source]

Apie autorių

Neringa Armavičiūtė

1 komentaras

Komentuoti čia

  • na tokio vertimo kaip „Išdidinta realybė“ dar neteko girdėti. Dažniausiai verčia „papildyta“, kalbininkaip, kaip visada, turi savo nuomonę, bet, kad verstų, „išdidinta“ dar neteko matyti …