Kai verslas žlunga ar stringa, dauguma žmonių ieško taktinių bei neesminių priežasčių, kodėl taip nutiko. Tačiau nesėkmės šaknys dažnai būna nepaliestos, o būtent ten – strategijos, struktūrų bei veiklos filosofijos pamate – slypi tikrosios priežastys. Tuo galima įsitikinti panagrinėjus Anglijos futbolo rinktinės pasirodymą 2010-ųjų pasaulio taurės turnyre, kur Anglijai, švelniai tariant, nepasisekė.
Yra nemažai indikatorių, rodančių, jog Anglijos fanams jau nuo pat pradžių buvo nelemta tikėtis pergalių. Galvokite apie tai, kaip apie verslą. Patirti sėkmę yra sudėtinga, kai pats pamatas silpnas, nenuoseklus bei tinkamai nesukoordinuotas. Nereikia didelės vaizduotės, jog pateiktas pamokas bei pavyzdžius galėtumėte pritaikyti verslo pasauliui.
Didžiausią įtaką padarė pirmoji Anglijos futbolo lyga
Pirmoji Anglijos futbolo lyga (angl. The English Premiership) yra vidinė geriausių Anglijos komandų lyga, iš kurios didžiąja dalimi susideda rinktinės sudėtis. Šioje lygoje dominuoja klubai, kurie:
- Priklauso ar valdomi/treniruojami žmonių/bendrovių ne iš Jungtinės Karalystės, kuriems ne itin rūpi Anglijos rinktinės sėkmė tarptautiniuose čempionatuose bei, labai tikėtina, šie labiau atsidavę kitoms nacionalinėms futbolo rinktinėms.
- Įsigyja žaidėjus iš užsienio (du trečdaliai futbolo žaidėjų yra ne anglai), todėl atsiranda apribojimas renkant sudėtį Anglijos futbolo rinktinei. Beje, taip prarandamos galimybės šaliai „užsiauginti“ naujus futbolo talentus.
- Yra orientuoti į pelną. To pasekoje, žaidėjai yra skatinami žaisti pernelyg daug rungtynių sezono metu, praktiškai – be pertraukų. Tad, kai prasideda pasaulio taurė, žaidėjai nusprendžia ilsėtis, atsigauti bei taip ruoštis sekančiam sezonui klube.
Pačioje Anglijos futbolo asociacijoje keleri metai iki 2010-ųjų pasaulio taurės vyravo tikras chaosas bei padalijimas, pasireiškęs:
- Dažnu valdybos pirmininko atsistatydinimu.
- Reguliariais skandalais ir tarpusavio ginčais.
- Kontrolės ties lygos rungtynėmis bei klubais stygiumi.
Kitos priežastys, turėjusios įtakos rinktinės fiasko
- Anglijoje yra tik 10 proc. kvalifikuotų FIFA trenerių lyginant su kitomis Europos šalimis, tarkim, Ispanija, Vokietija, Italija ar Prancūzija (~2,7 tūkst. lyginant su 20-30 tūkst. kitose šalyse).
- Nacionalinės komandos treneris nebuvo anglas ir negalėjo deramai komunikuoti anglų kalba. Toks treneris ne tik komunikuoja neefektyviai, tačiau taip pat negali motyvuoti žaidėjų didžiuodamasis esąs patriotas.
- Trenerio uždarbis – 5-6 mln. svarų per metus, nepriklausomai nuo sezono sėkmingumo. Todėl nesėkmės bei ankstyvas sezono baigimas treneriui, tam tikra prasme, yra dar naudingesnis, o uždarbis lieka toks pats.
- Anglijos futbolininkai uždirba ~100 tūkst. svarų per savaitę už kitą darbą, t.y. atstovavimą savo klubui, ne rinktinei. Nesėkmė nacionaliniame lygmenyje gali nuliūdinti, tačiau finansams nepadaro jokios įtakos.
- Futbolo – ir ypač futbolininko – dvasia buvo parduota korporacijos pasauliui. Koncentruojamasi ne ties kamuolio valdymo įgūdžiais, bet ties prekės ženklo, tikslios marškinių kopijos, kvepalų kūrimais bei „žvaigždės“ gyvensenos. Vargu, ar tai neblaško pačių futbolo žaidėjų.
Nacionalinė futbolo komanda daugeliu atžvilgiu panaši į verslą. Jai reikia tvirtos strategijos ir filosofinio pamato. Nesuderinamumas pradiniame lygmenyje sukuria problemas taktiniame bei operaciniame lygmenyje. Jeigu verslas stringa taktiniame bei operaciniame lygmenyje, problemos priežasčių – o taip pat ir sprendimų – reikia ieškoti giliau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Ši atvejo analizė labai susijusi su strateginiais verslo įrankiais, antai SWOT analizė, PEST analizė ar Maiklo Porterio penkių jėgos veiksnių modeliu. Kaip ir minėjome, akivaizdžios problemos dažnai slypi neakivaizdžiuose dalykuose.
