Įmonės valdymas

Sandėliai perpildyti, o pardavimų trūksta (I dalis)

//pixabay.com: tpsdave
Atsargų valdymo problemos ir jų atsiradimo priežastys

Efektyvus atsargų ir tiekimo valdymas yra būtinas norint konkuruoti XXI amžiuje. Jeigu pardavimų ciklas organizuojamas netinkamai, tikėtina, jog daugybė prekių, žaliavų, gatavos ir nebaigtos gamybos bus „nurašyta“ visiems laikams, o bendrovė neišnaudos pilno savo potencialo.

Būtent todėl, kad ši problema yra tokia aktuali, mūsų žemiau pateikta informacija privalo turėti praktinį pritaikomumą, tad remiamės sertifikuoto TOC eksperto Giedriaus Balnio medžiaga. Pirmoje dalyje aptarsime atsargų valdymo problemas ir jų atsiradimo priežastis, užuomazgas.

[quote]Apie Giedrių Balnį
Įgijęs inžinieriaus specialybę Kauno technologijos universitete radiotechnikos fakultete, vėliau KTU įgijo vadybos mokslų magistro laipsnį. Savo karjerą pradėjo dirbdamas vadybininku, vėliau tapo komercijos direktoriumi. Ilgainiui susidomėjo apribojimų teorija ir jos pritaikymu įmonių valdyme bei vystyme. 2006 metais tapo sertifikuotu TOC ekspertu ir sėkmingai įgyvendino projektus, susijusius su tiekimo grandinės valdymu Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje bei Kazakstane. 2008 metais įsteigė įmonę „Verslumo tiltas“, kuri be konsultacinių paslaugų, taip pat pardavinėja atsargų valdymo sistemos „StockM“ produktą (www.stockm.eu).[/quote]

Dažniausios atsargų valdymo problemos

Per septynerių metų veiklos patirtį dirbant atsargų valdymo srityje teko dirbti su įvairių šalių įmonėmis: Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Rusijos, Kanados, JAV, net Moldovos. Kai kalbama apie atsargas, visų įmonių vadovai vardija panašias problemas, su kuriomis susiduria:

  1. Paklausių ir populiarių produktų trūkumas, kai jų reikia;
  2. Per didelis bendras atsargų lygis ir to pasekoje įšaldytos lėšos;
  3. Produktų „nurašymas“ į nuostolius, pasibaigus galiojimui;
  4. Skubių užsakymų, kuriems nebuvo pasiruošta, formavimas;
  5. Pristatymų vėlavimas ir prekių galiojimo pabaiga.

Antra problemų, susijusių su atsargų valdymu kategorija yra darbuotojai, kurie užsiima prekių iš tiekėjų užsakymu (naudosime „atsargų vadybininkų“ sąvoką, nors šią funkciją gali atlikti ir kiti darbuotojai):

  1. Atsargų vadybininkai apkrauti darbu;
  2. Sunku pavaduoti atsargų vadybininką;
  3. Vadovams sunku įvertinti atsargų vadybininko darbą;
  4. Darbuotojai nenoriai keičia nusistovėjusią tvarką;
  5. Kartais atsargų vadybininkai „šantažuoja“ vadovus.

Kaip atsiranda šios problemos?

Atsargų valdymo problemų užuomazgos

Reikia rasti priežastis, dėl kurių kyla aukščiau išvardyti simptomai. Jeigu bus išspręstos priežastys, šie simptomai pranyks ir problemos išsispręs. Grįžkime prie žmogaus, kuris atlieka užsakymus (žr. aukščiau esančią schemą).

Vadybininkas, kuris atlieka užsakymus, tą pačią prekę gali pirkti iš kelių tiekėjų (1). Taip pat, užsakydamas tam tikrą prekę, jis turi apskaičiuoti kiekį (2). Atsargų vadybininkas negali užsakyti 20 proc. daugiau prekių jei įmonės apyvarta augo būtent tiek – 20 proc. Kiekvienam vadybininkui tenka didelis kiekis prekių, kurias jis perka (3). Galiausiai, neretai tenka užsakymą suderinti, tarkim, gauti sutikimą iš finansų ar rinkodaros skyriaus (4).

Viso to pasekoje, vienam vadybininkui tenka atlikti daugybę darbų, o tai savo ruožtu užima daug laiko (5). Be viso to, tie patys darbuotojai dar turi atlikti kitas darbo funkcijas (6). Jeigu vadybininkas atlieka užsakymus, kas užima labai daug laiko, o šalia to turi atlikti dar ir kitus darbus, jis nusprendžia susikurti tam tikrą metodologiją, palengvinančią užsakymų atlikimą (7). Toji susikurta tvarka sumažina atsargų vadybininko darbo krūvį.

Taigi, vadybininkas savo galvoje ar asmeniniuose užrašuose susikuria tam tikrą metodologiją. Tarkim, jis išeina atostogų. Pasekmė? Kitiems vadybininkams pasidaro sunku taip pat efektyviai atlikti užsakymus – pavaduoti (8).

Pažvelkime atidžiau, kaip vadybininkui jo susikurta metodologija palengvina darbą. Kiekvienoje įmonėje dalis prekių yra svarbios, kita dalis – mažiau svarbios. Taigi, vadybininkas maksimaliai savo laiko skiria „prioritetinėms“ prekėms (9). Tiesa, dažnai įmonės sumaišo svarbias prekes su nesvarbiomis, t.y. prioritetinėmis prekėmis laikomos tos, apie kurias dažniausiai kalbama, o ne tos, kurios generuoja didžiausią pelną ir neša didžiausią naudą.

Kadangi įmonės darbuotojai reikalauja, jog tų „prioritetinių“ produktų būtų daugiau, vadybininkai automatiškai nepastebi „retesnių“ prekių, kurių ima trūkti (10). Vėlgi, tai nebūtinai tos prekės, kurios neša mažiausiai naudos įmonei, o tos, kurios pagal „triukšmo lygį“ atsiduria ne tokių svarbių prekių sąraše.

Kitas būdas, kaip vadybininkai pasilengvina darbą, yra susijęs su užsakymų retinimu (11). Logika paprasta: jeigu aš atlieku užsakymus kiekvieną savaitę, tai pačiame viršuje išvardytus darbus aš turėsiu atlikti kiekvieną savaitę; jeigu užsakymus darysiu kas dvi savaites, tuomet tuos darbus reikės atlikti tik kas dvi savaites. Tačiau retesnių užsakymų pasekmė – atsargų padidėjimas (12). Kai padidėja atsargos, natūralu, įšaldomos piniginės lėšos (13).

Grįžkime prie „retesnių“ prekių. Kas atsitinka, kai jos pasibaigia? Juk tai vistik yra svarbios prekės, kurių reikia įmonei. Patekus į šią situaciją, vadybininkas skubiai perka prekes iš tų, kur papuola, neretai – konkurentų (14). Visus tiekėjus galima skirstyti į dvi grupes: pigius ir greitus. Kai pritrūksta prekių ir jų reikia „vakar“, įmonė permoka ir to pasekoje skubūs užsakymai (kartu su įšaldytomis lėšomis) augina įmonės išlaidas (15).

Kai pritrūksta „retesnių“ prekių, lieka nepatenkinti klientų poreikiai (16). Ateina klientas, neberanda prekės vieną kartą, antrą kartą, kol galiausiai – nustoja lankytis jūsų parduotuvėje, o įmonė praranda klientą (17). Viso to pasekoje, „retesnės“ prekės nepastebimai dingsta iš asortimento (18).

Taigi, ką mes turime? Išaugusios įmonės išlaidos, susiaurėjęs prekių asortimentas ir prarasti klientai veda į tai, kad įmonė nebeuždirba tiek, kiek galėtų (19). Čia ir prieinama prie priežasties bei pasekmės, kuri šiuo atveju yra tokia: vadybininko susikurta individuali sistema neleidžia įmonei uždirbti tiek, kiek ji galėtų.

Antroje straipsnio dalyje pateiksime klaidingų įsitikinimų ir to pasekoje atsirandančių neigiamų įpročių („šventų karvių“), kurios vyrauja įmonėse, sąrašą. Taip pat pateiksime konkrečius sprendimus ir tinkamą požiūrį.

[source]Šaltinis: Tiesioginių vaizdo seminarų ir renginių portalo “WebSeminarai.lt” Giedriaus Balnio vaizdo įrašas “Sandėliai perpildyti, o pardavimų trūksta” (originali nuoroda).[/source]

Apie autorių

Giedrius Balnys