Viena studentė manęs pasiteiravo, kokia tikroji rizikos valdymo funkcija. Pasakiau jai, jog rizikos valdymas yra procesas, kurio metu identifikuojamos, prioritetizuojamos ir panaikinamos (arba sumažinamos) neigiamos nenumatytų įvykių pasekmės. Kitaip tariant, rizikos valdymas padeda išvengti nemalonumų.
Tačiau jos klausimas privertė mane susimąstyti apie tai, kas iš tiesų atsakingas organizacijoje už rizikos valdymą. Žinoma daugybė rizikų, kai teoriškai rizikos valdymas apima tik itin kritines verslo veiklas. Tarkim, finansinėje institucijoje – finansinė rizika, gamybos įmonėje – defektų skaičius ir įtaka aplinkai.
[post_blocks]Visiškai suprantama, jog šios rizikos yra plačiai aptarinėjamos universitetuose bei pačiose verslo įmonėse. Bet iš tiesų, kasdienybėje bendrovių vadovai susiduria su visa galybe įvairių rizikų, kurios galbūt mažiau pastebimos, tačiau taip pat daro įtaką veiklos pelningumui. Šios rizikos taip pat turi būti valdomos, ir tai, tikriausiai, vadovų atsakomybę.
Trys dažniausiai „pražiūrimos“ rizikos
Projekto valdymo rizika. Nuo to momento kuomet startuoja projektas, yra daugybė veiksnių – arba rizikų – kurios gali turėti įtakos projektui, t.y. jis gali vėluoti ar į ją gali būti investuota daugiau nei tikėtasi. Kaip projekto lyderis, jūs turite nuolatos nustatyti galimas rizikas, susikoncentruoti ties tomis, kurios turi didžiausią įtaką ir ją apriboti (sumažinti).
Reputacijos rizika. Bendrovės turi didžiulę naudą dėl savo reputacijos, prekės ženklo, įvaizdžio. Tačiau reputaciją galima greitai prarasti. Tarkim, su tuo 2010-ųjų balandį susidūrė finansinė institucija „Goldman Sachs“ po to, kai vienas vadovas arogantikai siekė pateisinti savo sprendimus. Kaip vadovas, turite rūpintis savo įmonės reputacija.
Klientų turima rizika. Klientai yra organizacijos kraujas. Jeigu jie nenori jūsų produkto, paslaugos ar informacijos, tuomet jūs bankrutuosite. Todėl turite pasirūpinti, jog ir jūsų klientai būtų sėkmingi, turite žengti toliau ir nustatyti rizikas, su kuriomis susiduria jūsų vartotojas. Tai reiškia papildomos vertės jiems kūrimą, galbūt netradiciniais būdais.
Rizikos prisiėmimas ir valdymas
Be jokios abejonės, egzistuoja ir daugiau rizikų, kurias vadovas turi apgalvoti – personalo įdarbinimo ar įgūdžių spragų rizika (kas bus, jei prarasime keletą talentingų darbuotojų?), biudžetinė rizika (kaip užbaigsime darbus, jei biudžetas bus sumažintas?), tiekimo rizika (kaip užtikrinti nuolatinį išteklių buvimą?) ir daugybė kitų.
[quote]Kasdienybėje bendrovių vadovai susiduria su visa galybe įvairių rizikų, kurios galbūt mažiau pastebimos, tačiau taip pat daro įtaką veiklos pelningumui.[/quote]Vienas rečiausiai numatomų vadovo darbų yra šių rizikų identifikavimas ir gebėjimas jas panaikinti arba bent jau sumažinti. Į tai įeina visos aukščiau išvardytos rizikos, o taip pat ir daug kasdienių rizikų, būdingų verslo šakai.
Tuo pačiu, vadovai privalo suvokti skirtumą tarp rizikos prisiėmimo ir rizikos valdymo. Tiesa, pirmasis dažniau būdingas verslo savininkams, o ne vadovams. Norėdami efektyviai priimti naują riziką, būtina numatyti būsimas veiksmų pasekmes ir tuomet nuspręsti, eiti pirmyn ar ne. O gal eiti į priekį, tačiau užsitikrinti maksimalią nuostolių ribą?
Tikriausiai vienas paprasčiausių būdų susitvarkyti su rizikos prisiėmimu yra būti sąmoningiems apie vidinę jūsų darbo aspektų riziką. Jeigu jūs tobulinate gebėjimą identifikuoti ir eliminuoti esamas verslo rizikas, tai turėtų suteikti daugiau pasitikėjimo savimi tvarkantis su asmeninėmis rizikomis, inovacijomis ir kitais verslo aspektais.
[source]Šaltinis: Verslo akademinio portalo „Harvard Business Review“ įrašas „Kiekvienas vadovas yra rizikos valdytojas“ (angl. „Every Manager Is a Risk Manager“) (2011 m. gegužės 3 d.). Norėdami perskaityti tekstą anglų kalba, spauskite čia.[/source]
