Verslo organizacijos tam tikra prasme yra panašios į knygas. Knygos turi skirtingus puslapius, kurie kartu paėmus sudaro puikią knygą. Taip ir jūsų bendrovė turi skirtingus departamentus bei skyrius, kurie tik veikdami išvien sukuria puikią organizaciją ir bendro tikslo jausmą.
Skirtingi departamentai susikoncentruoja ties tam tikromis verslo varomosiomis jėgomis – iš viso pastarųjų yra penkios: grynieji (angl. cash), pelnas (angl. profits), turtas (angl. assets), plėtra (angl. growth) ir talentai (angl. talents) – tam tikru būdu, tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku.
[post_blocks]Tačiau susikoncentravus ties viena iš varomųjų jėgų, nederėtų „pražiūrėti“ bendro kompanijos vaizdo. Daugelis AB vadovų dažniausiai susikoncentruoja ties pelnu ir augimu, nes jos kelia kainą akcijų biržoje. Dažnai išgirsite generalinius sakant: „Mūsų tikslas yra sukurti pelningą, augančią ir stabilią bendrovę.“
Trys laiko perspektyvos
Bendrovių vadovams nuolatos tenka balansuoti ties skirtingomis laiko perspektyvomis (žr. iliustraciją žemiau). Prioritetas tam tikrai perspektyvai priklauso nuo to, kokioje stadijoje yra kompanija ir nuo vidinių bei išorinių aplinkos veiksnių sudėtingumo.
2010-iais „Toyota“ ėmė koncentruotis ties pelno gavimu, nes automobilių pramonė stipriai nukentėjo, ko pasekoje ir pati „Toyota“. Tuo tarpu „Google“ 2011-iais pranešė įsigyjanti „Motorola Mobility“ padalinį, nes tuo metu valdybos prioritetas buvo ne grynieji pinigai, o turto auginimas bei plėtra.
Galiausiai, galime prisiminti neseniai „praūžusią“ finansų krizę, kai bankai labai greitai buvo priversti nuo pelno ir augimo persiorientuoti ties grynųjų pinigų kaupimu. Priežastis? Gebėjimas kuo greičiau atsigauti ir sustiprėti po ekonominės recesijos.
Kad bendrovė pakeitė savo prioritetus nereiškia, jog ji praranda koncentraciją ties kita perspektyva. Tarkim, į sunkią padėtį patekusi bendrovė negali ignoruoti savo vartotojų ar pamiršti apie ilgalaikę plėtrą. Gali būti taip, jog būtent vartotojai sugeneruos grynųjų pinigų srautus, kurie ir bus panaudoti ilgalaikei plėtrai finansuoti.
Skubu: grynieji. Kiekvieno verslo pradiniame etape (angl. start-up) vadovai susikoncentruoja ties grynųjų pinigų srautų užsitikrinimu, taip paprastai išstumiant kitas varomąsias jėgas. Tačiau grynieji reikalingi ne tik verslo pradžiai. Tarkim, 1993-iais metais, kai IBM vairą perėmė Luisas V. Gerstneris, bendrovė misija buvo „išlikti“ – grynųjų pinigų rezervai seko labai greitai.
Ekonomiškai sunkiu laikotarpiu daugybė bendrovių susikoncentruoja ties grynaisiais pinigais tam, kad galėtų išvengti blogiausio scenarijaus – bankroto. Juk tuo laikotarpiu pritraukti kapitalą yra labai sunku. Tačiau ką praktiškai reiškia susikoncentruoti ties grynaisiais? Dažnai tai reiškia sąnaudų apkarpymą, pelningumo augimą bei sulėtėjusią verslo plėtrą (mažiau investuojama).
Trumpalaikė perspektyva: pelnas, turtas. Kiekvieno verslo vadovas nori pasiekti tokią stadiją, kai grynųjų pinigų srautai viršija pastoviąsias bendrovės išlaidas. Dažniausiai akcininkai trumpuoju laikotarpiu net atsisako dividendų, kad bendrovė galėtų greičiau pasiekti šį tašką. Tuomet valdyba gali sutelkti savo laiką ir energiją ties alternatyvių pajamų šaltinių kūrimu bei verslo procesų efektyvumo didinimu.
Ilgalaikė perspektyva: plėtra, talentai. Galiausiai, bendrovės vadovas privalo pritraukti geriausius darbuotojus ir klientus, užmegzti su jais ilgalaikius, patikimus bei pelningus ryšius. Kai 2009-iais „Apple“ įsigijo muzikos transliavimo internetu bendrovę „LaLa“, daugelis nesuprato šio žingsnio. Tik vėliau paaiškėjo, jog „Apple“ iš tiesų pirko ne „LaLa“ kompaniją, o juose dirbančius genialius inžinierius.
Keturi svarbiausi klausimai
Verslo vadovai turi didžiulę atsakomybę pasirinkti prioritetą. Nuo to, į kurį iš penkių jėgų bus sutelkta koncentracija, priklauso visos bendrovės (ne)sėkmė. Jei esate bendrovės vadovas ir norite užtikrinti, jog bendrovė eina tinkame linkme, privalote atsakyti į žemiau pateiktus klausimus:
- Kuri iš penkių verslo varomųjų jėgų bendrovei yra svarbiausia ir kodėl?
- Kaip aš galiu paveikti šią varomąją jėgą? Kokių išteklių man reikia?
- Kokias pasekmes jėgos pasirinkimas turės likusiems komponentams?
- Kaip gali būti išmatuojamas pasirinkimo efektyvumas ir įtaka?
