Įmonės valdymas

Trys strategijos: kurti, skolintis, pirkti

Besiplečiančios įmonės turi tris pasirinkimus: kurti, skolintis arba pirkti. Šioje vietoje kalbame ne apie biuro patalpas, o apie išteklius plačiąja prasme.

Kaip paskatinti plėtrą yra vienas svarbiausių ir tuo pačiu sudėtingiausių klausimų, su kuriais susiduria įmonės kiekvieną dieną. Tad, kodėl tiek daug jų neįgyvendina tikslų bei stagnuoja? Į šį klausimą gali atsakyti INSEAD mokyklos profesorė ir knygos „Kurti, skolintis ar pirkti: sprendžiant plėtros dilemą“ (angl. „Build, Borrow, Or Buy: Solving the Growth Dilemma“) autorė, Laurensė Kapron.

Anot jos, įmonė turi tris galimas strategijas: kurti, skolintis arba pirkti. Įmonės gali „kurti“, t.y. remiantis tais ištekliais, kuriuos turi. Įmonės gali „skolintis“, t.y. sudaryti laikinas sutartis ir taip gauti reikiamų išteklių. Arba įmonės gali „pirkti“, t.y. tiesiog įsigyti reikiamų išteklių iš kitų įmonių. Laurensė sako, jog nereikia vadovautis viena strategija – tai duoda žalą ilgalaikėje perspektyvoje.

Pirma strategija: kurti

Kurti: ne visuomet įmanoma veikti vienam

Vidinės inovacijos yra siektinos, tačiau jas kurti labai sunku. Ypač stambioms bendrovėms, kuriose nelengva rasti originalumu pasižyminčius darbuotojus, o dar reikia juos nukreipti tinkame linkme. Tą padaryti yra sunkiau negu daugelis mano iš pradžių. Laurensė Kapron sako:

„Vidinės inovacijos visuomet turi ribas ne tik todėl, jog bendrovės neturi reikiamų techninių įgūdžių ar žinių bazės, tačiau ir todėl, jog nauja veikla visuomet susiduria su organizacijoje dirbančių žmonių pasipriešinimu.“

Netgi tos bendrovės, apie kurias galvojame kaip itin inovatyvias, taip pat turi daugybę problemų (išorėje jos nėra matomos):

„Net „Apple“ bendrovė, pasižyminti gebėjimu kurti inovacijas iš vidaus, kuria bei vysto išteklių gavimo ekosistemą. Jos dėka, sugebama įgyti reikiamų įgūdžių iš partnerių bei tiekėjų tuomet, kai bendrovė nori susikoncentruoti ties kitų užduočių atlikimu.“

Antra strategija: skolintis

Skolintis: įmonės dažnai pamiršta efektyviausią įrankį

Laikini susitarimai tarp įmonių yra viena efektyviausių, tačiau tuo pačiu ir mažiausiai naudojamų strategijų. Šie susitarimai leidžia įmonėms gauti būtinų išteklių ar įgyti reikiamos patirties ir tuo pačiu pernelyg neįsipareigoti. Vis dėlto, įmonės pamiršta šį įrankį, nes yra pernelyg susikoncentravusios ties kontrolės įgijimu. Štai ką apie tai sako minėtos knygos autorė:

„Įmonės yra labai įtarios, kai kalbame apie partnerystes. Kai kurios įmonės visą laiką plėtėsi organiškai, todėl ir toliau nori turėti pilną kontrolę. Kai jos supranta, jog vidinių išteklių nebepakanka, jos nori tiesiog įsigyti kitas įmones ir tokiu būdu išlaikyti kontrolę.“

Tas pats galioja ne tik stambios, tačiau ir vidutinio ar net smulkaus dydžio įmonėms, kurių vadovai susikoncentruoja ties geriausio produkto ar geriausio verslo modelio turėjimu. Problema ta, jog pagrindinė verslo funkcija – jį plėsti, o šie įmonių vadovai „pražiūri“ puikias galimybes sudaryti sąjungas ar kitokius tarpusavio susitarimus, leidžiančius įgyti išteklių bei konkurencinį pranašumą.

Pagalvokite apie „Tesla Motors“ bendrovę, kuri dar labai anksti sudarė gana gudrų susitarimą su „Daimler“ automobilių gamintojais. Tai leido ne tik pigiau išleisti į rinką pirmuosius elektroninių automobilių modelius, tačiau, dar svarbiau, buvo išvengta daugybės teisinių patikrinimų, kurie šioje rinkoje yra svarbūs.

Trečia strategija: pirkti

Pirkti: tiesmuka strategija, bet kartais veikia

Geriausiu atveju, įsigijimai yra labai specifiniai, todėl greitai integruojami į bendrą įmonės veiklą. Tačiau tokių atvejų yra nedaug. Bendrovės, nerimaujančios dėl plėtros, konkurencijos ar rinkoje pasirodžiusios naujos technologijos, ima ir nuperka kitas bendroves, kurios, deja, jiems netinka.

„Kai kurios bendrovės koncentruojasi ties įsigijimais ar susijungimais. Iš pradžių rodikliai būna labai teigiami, matomas tam tikras progresas, išsiugdomi nauji efektyvūs įpročiai, atsiranda gerosios verslo praktikos, tačiau ilgainiui tokia strategija sukuria labai chaotišką ir neefektyviai veikiančią bendrovę.“

Kaip alternatyvą įsigijimams galime paminėti licencijų pirkimą ar tarpusavio susitarimų sudarinėjimą. Šie pasirinkimai tam tikrame organizacijos lygmenyje gali būti matomi kaip susijungimai, tačiau jie yra daug ekonomiškesni ir ne tokie radikalūs. Beje, prieš įsigijant kitą bendrovę, vertėtų iš pradžių su ja sudaryti laikiną partnerystės kontraktą. Taip galėsite daug pigiau patikrinti, ar norima įsigyti bendrovė suteiks pakankamai išteklių.

Apie autorių

Paulius Vitkus

Verslo edukacijos portalo "Verslas.in" įkūrėjas.