Kartais būname tokie užimti, kad tiesiog lengviau nieko nedaryti ir laikytis pasirinktos krypties viliantis geriausio. Šitaip vis žarstome idėjas, palaikančias dabartinę įmonės strateginę kryptį, ir nesusimąstome, ar ta kryptis teisinga. Tačiau gali būti, kad viena iš priežasčių yra ta, jog nesugebame kelti tinkamus klausimus.
Kaip pastebėjo XIX amžiaus rašytojas G. K. Chestertonas: „Ne tai, kad jie nemato sprendimo. Jie tiesiog nemato problemos.“ Labai gali būti, kad naujovės daug dažniau nepavyksta dėl klaidingo problemų formulavimo, o ne dėl to, kad keliamos prastos idėjos ar nepavyksta jų įgyvendinti. Dažniausiai mus veikia nusiteikimas, kad problemos savaime suprantamos ir reikia nedelsiant pulti ieškoti sprendimų.
Žurnalas „Business 2.0 “ paklausė vadybos mokytoją Peterį Druckerį: „Ko, jūsų manymu, vadovai niekada neišmoksta?“ Jo atsakymas buvo, kad „…pradėti reikia ne nuo atsakymų. Pradėkite klausdami: „Kokie mūsų klausimai?“ Pernelyg susitelkę ties idėjomis, vadybininkai dažnai čiumpa pirmą pasitaikiusį problemos apibrėžimą ir laikosi jo, o rezultatai dažnai nuvilia.
Kontroliniai klausimai idėjoms generuoti
Kontroliniai klausimai yra veiksmingas būdas pradėti novatoriškų idėjų generavimą. Kaip rodo pats jų pavadinimas, kontroliniai klausimai yra struktūriniai raginimai generuoti verslo idėjas, pabrėžiant sritis, kurias reikia tirti ir nagrinėti. Jie labai padidina pasitikėjimą, nes neleidžia nepastebėti akivaizdžių sprendimų.
Yra daug įvairių formų kontrolinių klausimų. Labai nedaug iš jų galėtų būti vadinami itin sudėtingais. Kaip dažnai būna su geriausiais vadybos įrankiais, jie yra organizuotas sveikas protas. Nesvarbu, kaip būtų apibrėžiami, visi jie tarnauja bendram tikslui – generuoti naujų produktų ar paslaugų idėjas.
Toliau pateikiu tris dažniausiai naudojamus kontrolinius klausimų sąrašus, kurių dėka galėsite sugeneruoti įdomių ir pelningų idėjų. Nepamirškite, jog būtina įžvelgti problemą, o ne iš karto pereiti prie atsakymų bei išvadų.
Osborno produktų ir paslaugų kūrimo sąrašas
Kūrybiško problemų sprendimo pionierius Aleksas Osbornas sudarė išsamų idėjas skatinančių klausimų sąrašą, kuris paskatintų senąjį produktą ar paslaugą keisti nauju. Žemiau pateiktoje lentelėje pateikti aštuoni klausimai yra ypač naudingi, nes vienodai svarbūs ir teikiant paslaugas, ir kuriant produktus.
- Pritaikymas: kokį kitą produktą galėčiau pritaikyti savo galimybei?
- Modifikavimas: kaip galėčiau pakeisti esamą produktą?
- Didinimas: ką galėčiau pridėti prie šio produkto?
- Atėmimas: ką galėčiau atimti iš šio produkto?
- Pakeitimas: ką galėčiau naudoti vietoj šio produkto ar jo dalies?
- Pertvarkymas: kaip galėčiau pakeisti šio produkto sudėtį?
- Apvertimas: kaip galėčiau apversti problemą?
- Sujungimas: ką galėčiau sujungti, kad išeitų naujas produktas?
Keturi didieji pramonės šakos lygio kontroliniai klausimai
Dar sutelktesnį sąrašą žurnale „Harvard Business Review“ siūlo V. Čan Kimas (W. Chan Kim) ir Renė Mobornas (Renee Mouborgne). Rašydami apie vertės kreivės koncepciją, kuri įkvėpė, taip vadinamą, ribų peršokimo metodą, jie siūlo sutelkti dėmesį pramonės šakos lygiu tik į keturis klausimus.
- Kokius veiksnius būtų galima sumažinti žemiau rinkos standartų?
- Kokius veiksnius būtų galima pašalinti, nes rinka laiko juos savaiminiais?
- Kokius veiksnius būtų galima sukurti, nes rinka jų niekada nėra pasiūliusi?
- Kokius veiksnius būtų galima iškelti gerokai aukščiau rinkos standartų?
„Intuit“ atsakė į šiuos keturis didžiuosius klausimus asmeninių finansų programinės įrangos rinkoje pateikdama savo visiškai naują „Quicken“ produktą. Pašalinus visas nereikalingas apskaitos funkcijas ir žargoną – tai, ką rinka anksčiau laikė savaime suprantamu dalyku, programinė įranga buvo parduodama už gerokai mažesnę negu šios šakos įprastinė kaina.
Keturių didžiųjų klausimų metodo stiprybė yra tai, jog klausimai yra itin sutelkti ir provokuoja mesti atvirą iššūkį tradiciniam verslo mąstymui.