Erdvė, kurioje jūsų niekas netrukdo, yra šventa. Vis dėlto, skaitmeniniame amžiuje tokios erdvės esti labai mažai – mus vis pertraukia el. pašto laiškai, internetas, žmonės. Automobiliuose dabar integruoti mobilieji telefonai ir radijo stotys. Net ir lovos pakraštyje, tikėtina, turite nešiojamą kompiuterį ar „iPad’ą“.
Kūrybininkų bendruomenė daugybę kartų diskutavo apie „kūrybinės pauzės“ reikšmę – būseną, kai „nuo aktyviai kūrybinės veiklos pereinama prie pasyviai nekūrybinės veiklos.“ Šiuo fenomenu galima paaiškinti „eureka“ momentus, kurie ištinka maudantis duše. Šiais laikais sunku atlikti „kūrybinę pauzę“.
[post_blocks]Būtų klaidinga teigti, jog tam nėra galimybių. Žinoma, kiekvienas gali medituoti, sėdėti tyloje ar tiesiog atsijungti nuo visų elektroninių įrenginių. Problema ta, kad tą padaryti yra sunku, mes norime būti prisijungę, jausti ryšį su kitais. Taigi, kodėl nenorime įžengti į „kūrybinę pauzę“?
Kodėl nenorime pabūti su savimi?
Todėl, kad erdvė, kurioje mūsų niekas netrukdo, yra bauginanti. Tuo metu, kai esate visiškoje tyloje bei tuštumoje, sugrįžta visos baimės, abejonės ir neaiškumas, kurios neduoda mums ramybės. Norėdami pabėgti nuo neatsakytų klausimų, tikėtina, įsijungiate feisbuką arba youtūbą.
Desperatiškas troškimas būti su kitais nėra išskirtinai šių laikų problema. Drįsčiau ginčytis, jog nuo žmonijos pradžios siekėme palaikyti reguliarų ryšį su kitais žmonėmis. Poreikis būti su kitais yra vienas svarbiausių Abrahimo Maslovo piramidėje. Tai vienas svarbiausių žmogaus troškimų.
Mūsų siekis priklausyti bendruomenei iš tiesų yra užslėptas noras būti fiziškai saugiems. Siekiame draugystės su kitais, su šeima, tam, kad būtume įsitikinę savo egzistencija. Nesuklysiu pasakydama, kad mūsų savijautai didžiausią įtaką daro būtent bendravimas su kitais žmonėmis.
Štai dabar visuomet galite jaustis mylimi ir svarbūs, dėka feisbuko „sienos“ bei didžiuliu draugų ratu. Jūsų pasitikėjimas savimi bei savijauta gali greitai pagerėti jei patikrinsite, kiek daug pasekėjų turite savo „Twitter“ profilyje ar laikų prie naujausios nuotraukos. Po galais, esate svarbūs!
Kaip įprasti reguliariai pabūti su savimi?
Jau netrukus, lėktuvuose, traukiniuose, metro ir, taip, duše, bus pasiūlytos galimybės prisijungti prie interneto. Puikiai žinote, jog išoriniai sprendimai jums nepasiūlys atsijungti iš interneto ir medituoti. Tokią erdvę, kurioje jūsų niekas netrukdo, reikia susikurti pačiam. Pateikiu penkis paprastus ir lengvai įgyvendinamus patarimus šia tema.
[quote]Erdvė, kurioje mūsų niekas netrukdo, yra bauginanti. Tuo metu, kai esate visiškoje tyloje bei tuštumoje, sugrįžta visos baimės, abejonės ir neaiškumas, kurios neduoda mums ramybės. Norėdami pabėgti nuo neatsakytų klausimų, tikėtina, įsijungiate feisbuką arba youtūbą.[/quote]Buvimo atsijungus ritualas. Nesu religinga, tačiau Biblija nesuklydo teikdama, kad sekmadienis turi būti skirtas poilsiui. Dabar tokia poilsio diena yra svarbesnė negu bet kada anksčiau. Tai daug daugiau negu vien tik atsitraukimas nuo darbų. Tai atsijungimas nuo pasaulio. Taigi, skirkite nors vieną dieną per savaitę sau, atsijunkite nuo viso pasaulio.
Kontroliuokite buvimo prisijungus laiką. Daug anksčiau, televizijos atsiradimo laikais, Jungtinėse Valstijose tėvai pastebėjo, kad vaikai vis mažiau skaito. TV eteris suvalgė visą atžalų laisvalaikį. Taigi, tėvai pradėjo kontroliuoti TV žiūrėjimo laiką. Šiais laikais televiziją atstoja „prisijungimo laikas“ (kai esate prisijungęs prie interneto), tad, kaip ir tie tėvai, ribokite savo buvimą „prisijungus“ laiką. Skirkite sau nors valandą per dieną.
Medituokite ir miegokite. Nėra geresnio poilsio smegenims už meditaciją. Net ir 15 minučių šio užsiėmimo gali jus visiškai prablaškyti. Iš pradžių, medituoti bus labai sudėtinga, stenkitės susikoncentruoti ties savo kvėpavimu ir apie nieką negalvoti. Ilgainiui, meditacija išvalys jūsų smegenis tiesiogine to žodžio prasme. Jeigu medituoti vis dėlto sekasi sunkiai, nusnauskite dieną nors 20-iai minučių. Savijauta pagerės iš karto.
Ugdykite savimonę. Mūsų pačios giliausios baimės ir troškimai, tiek sąmoningi, tiek nesąmoningi, yra malšinami nuolatinio informacijos srauto ir buvimo prisijungusiam. Labai svarbu yra suprasti iš kur kyla šios abejonės ir pyktis. Savimonė yra pirmasis žingsnis norint išspręsti problemą. Tam reikia tylos, kad galėtumėte įsiklausyti į save. Laikas, praleistas analizuojant savo jausmus ir emocijas, niekuomet nebus tuščiai praleistas laikas.
Praktikuokite nekoncentruotą mąstymą. Kai norite kuo greičiau rasti problemos sprendimą, jūsų mintys peršoks prie paties lengviausio ir tuo pačiu neefektyviausio sprendimo būdo. Bet jei leistumėte sau dar 10 minučių žvelgti pro langą ir tiesiog svarstyti, tikėtina, jog jūsų smegenys surastų kūrybingesnį problemos sprendimo variantą. Būtent todėl maudantis duše ar vairuojant automobilį, susigalvojame įvairiausių idėjų – leidžiame protui nesusikoncentruoti.
Mūsų kūrybiškumas yra nuolatos ribojamas aplinkybių, kuriomis esame priversti gyventi. Esu įsitikinusi, jog XXI a. genijus bus tas, kuris sugebės atsijungti nuo informacijos perteklių siūlančio interneto ir įsiklausyti į savo mintis. Genialumas yra toks retas todėl, kad mes patys neleidžiame sau tokiais tapti – veikiau jau būname „užsiėmę“.
[source]Šaltinis: Informacinio portalo kūrybininkams “The 99 Percent” straipsnis “Kodėl taip sunku būti su savimi? Kontempliavimo ir erdvės sau nykimas“ (angl. „What Happened to Downtime? The Extinction of Deep Thinking & Sacred Space“) (2012 m.). Norėdami perskaityti straipsnį originalo anglų kalba, spauskite čia.[/source]
