Akivaizdu, kad anksčiau aprašytos išvados svarbios tik gamybos verslui, tačiau versle esama ir kitų svarbių dalykų be gamybos, pavyzdžiui, vienetinių paslaugų (stambus statybos projektas, kompiuterinių programų instaliavimas). Tokiu atveju konkretaus projekto nebaigtos gamybos stebėsena yra labai svarbi.
Šių projektų nebaigta gamyba įjungta į darbo ir pridėtines išlaidas, kurios dar neįrašytos į klientams skirtas sąskaitas faktūras. Taigi nebaigta gamyba šiose srityse – nematoma verslo dalis ir šiuo požiūriu esminiai pinigų srauto reikalavimai – turėti nuolatinius vertinimus bei kuo greičiau pateikti sąskaitas faktūras.
[post_blocks]Nuostabu, kiek daug tokio tipo verslų dėl nebaigtos gamybos nenoromis prašo mokėjimų savo naudai vietoj to, kad ankstesnėse stadijose įvertintų bei patvirtintų mokėjimo grafiką. Nėra priežasčių, kodėl tiekėjas turėtų pajusti nebaigtos gamybos finansavimo smūgį – turėtų būti kitaip.
Atsargų laikymo analizė
Šį straipsnį baigsime parodydami keletą atsargų apimties palyginimų. Žemiau esantys palyginimai parodo keleto gerai žinomų bendrovių pardavimus metų pabaigoje ir taip išreiškiamu saugomų dienų skaičiumi:
Praktiškai toks skaičiavimas nėra tikras atsargų saugojimo dienų matas, nes atsargos įkainotos pardavimo kainomis, bet gali būti pakankamas kriterijus mūsų palyginimui. Atkreipkite dėmesį, kad čia skirtingos valiutos, bet koeficientai yra tinkamesni analizei už natūrinius skaičius:
Akivaizdu, kad saugojimo dienų skaičius parodo skirtingą šių mažmenininkų produktų palyginimą. Taip pat egzistuoja kiti veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti darant išvadas. Tai gali būti bendrovės strategija nustatant produktų kainas. Tarkim, „Tesco“ ne maisto produktų atsargos apimties pokytis – iki 11 dienų (nuo 16 dienų).
[quote]Bendrovė „Walmart“ galėtų generuoti 19 milijardų dolerių pinigų srautą, jeigu vadovybė sugebėtų savo atsargų lygį išlaikyti „Tesco“ lygyje! Skaičiai rodo, jog bendrovės „Dell“ verslo modelio privalumas yra labai aiškus, lyginant su „Hewlett Packard“ bendrove. Jeigu „Hewlett Packard“ galėtų turėti „Dell“ atsargų apimtį, tarkime, kad jie įves tą patį verslo modelį, tai per tą patį periodą uždirbs 6,8 mlrd. dolerių akcininkams.[/quote]Dar vienas įdomi įžvalgai iškyla nagrinėjant bendrovės „WalMart“ atsargų valdymo statistiką. Ši bendrovė galėtų generuoti 19 milijardų dolerių pinigų srautą, jeigu vadovybė sugebėtų savo atsargų lygį išlaikyti „Tesco“ lygyje!
Bendrovės „Dell“ verslo modelio privalumus ryškiai patvirtina aukščiau nurodyti skaičiai. Jeigu „Hewlett Packard“ galėtų turėti „Dell“ atsargų apimtį, tarkime, kad jie įves tą patį verslo modelį, tai per tą patį periodą uždirbs 6,8 mlrd. dolerių savo akcininkams.
Ar šis straipsnis tvirtina, kad visos atsargos apmokėtos pinigais?
Taip. Šio straipsnio išvada yra tokia, jog jeigu atsargai pilnai kredituoja kreditoriai, jų poveikis pinigų srautui – nulinis. Pavyzdžiui, „Walmart“ iš tiekėjų vidutiniškai gauna 36 dienų kreditą ir jų grynosios atsargos lygios nuliui. Taigi, vadovybei labai svarbu valdyti kreditorius kaip svarbią sudedamąją pinigų srauto dalį.
[source]Šaltinis: Roberto McCalliono ir Alano Warnerio knyga “Smulkaus verslo pinigų srautas” (2009 m.), kurią Lietuvoje yra išleidusi “Conto Litera” leidykla. Norėdami įsigyti šią knygą, apsilankykite oficialioje leidyklos svetainėje.[/source]
