Ieškant finansavimo verslo projektams įgyvendinti parklumpa ir patys sėkmingiausi verslininkai. Yra daug pavyzdžių, kuomet naujas projektas atrodo patraukliai ir bankas ar kiti skolintojai atsisako investuoti į tokį projektą. Net jei dėl paskolos ir susitariama, tikėtina, atsiras daugybė problemų bendraujant.
Investuojantieji ar skolinantieji pinigų naujai įmonei visuomet turi savų poreikių ir verslininkas privalo į juos atsižvelgti sudarinėjant veiklos planą. Bankai ir kiti skolintojai siekia įsipareigojimo grąžinti paskolą įkeičiant turtą. Taip pat skolintojai gali norėti garantijų iš įmonės steigėjų bei jų šeimų.
[post_blocks]Ko nori bankai?
Atsižvelgiant į jūsų verslo pobūdį, rinką, kurioje veikiate ir verslo modelį, bankas jūsų verslu domėsis apie 5-10 metų. Palūkanų dydis nustatomas atsižvelgiant dabartines rinkos sąlygas ir esamą verslo riziką.
Bankai tikisi, jog suteikus paskolą įmonei, pastaroji nuo pat pradžių kiekvieną mėnesį ar kas ketvirtį grąžins paskolą dalimis kartu su palūkanomis. Išimtiniais atvejais verslui pavyksta susitarti dėl „atostogų nuo mokėjimų“, kurios trunka nuo 1 iki 5 metų.
Banko tikslas yra išsiugdyti lojalų klientą, kuriai tapus sėkminga būtų galima paskolinti daugiau pinigų ir teikti papildomų paslaugų, antai draudimas, konsultacijos mokesčių klausimai ir pan. Bankų prioritetas yra investuoti ne į greitai augančias, o į pastovų pelną duodančias įmones.
Ko nori rizikos kapitalo fondai?
Jeigu bankų prioritetas yra stabilus pelno gavimas, tai rizikos kapitalo fondų (angl. venture capitalist) prioritetas – spartus įmonių augimas ir vertės didinimas. Todėl nauji verslai, kurie negali generuoti pelno nuo pat pradžių, dažniausiai kreipiasi į rizikos kapitalo fondus.
Turint omenyje, jog nauji ir neįsitvirtinę verslai yra rizikingesni, fondų valdytojai tikisi gauti didesnę akcijų dalį ir investicinę grąžą. Net 70-80% naujų verslų žlunga ar nesulaukia planuoto pagerėjimo, todėl fondai atrenka sėkmingai dirbančias įmones ir į jas investuoja papildomai.
Nereikia pamiršti, kad šių fondų valdytojai ieško tik įmonių-laimėtojų. Tad verslai, kurie tikisi lėto ir stabilaus augimo, nepatrauks rizikos kapitalo fondų dėmesio. Galiausiai, fondai nori didelės jūsų akcijų dalies. Nėra vienos metodologijos, apsprendžiančios akcijų paskirstymą – kiekvienas fondas turi savo taisyklių rinkinį.
[quote]Jeigu bankų prioritetas yra stabilus pelno gavimas, tai rizikos kapitalo fondų (angl. venture capitalist) prioritetas – spartus įmonių augimas ir vertės didinimas. Todėl nauji verslai, kurie negali generuoti pelno nuo pat pradžių, dažniausiai kreipiasi į rizikos kapitalo fondus.[/quote]Be to, rizikos kapitalo investuotojai norės turėti nors vieną vietą įmonės valdyboje, kurią dažniausiai užima konsultantas, besirūpinantis fondo interesais. Tikėtina, kad šis konsultantas yra savo srities ekspertas (finansų, rinkodaros, kita) ir už jo paslaugas mokėti nereikės – tai dar vienas rizikos kapitalo fondų pranašumas lyginant su bankais.
Paskutinis dalykas, išskiriantis rizikos kapitalo fondą nuo bankų, yra investavimo laiko periodo trumpumas. Kitaip tariant, savo akcijų dalį jie tikisi parduoti per 3-7 metus nuo investavimo pradžios. Toks požiūris daugeliui konservatyvių verslininkų yra nesuprantamas.
Skolintojų ir investuotojų poreikiai
[source]Šaltinis: Colin Barrow, Robert Brown ir Liz Clarke knyga “Verslo plano vadovas” (angl. “The Business Plan Workbook”) (VII leidimas) (2012 m. gegužės mėnuo). Norėdami įsigyti šią knygą, apsilankykite el. komercijos parduotuvėje “Amazon.com”, paspaudus čia.[/source]