Gyvename informacijos pilname pasaulyje. Dizaino, produkto gamybos bei rinkodaros sprendimai paremti kruopščiais rinkos tyrimais bei išsamia analize.
Tačiau tuo pat metu mums tenka žvelgti į priekį ir kurti inovacijas. Gerai žinoma, jog klientai priešinasi pokyčiams ir dažnai nežino ko nori.
Bet bendrovės vis dar klausia vartotojų, kurie priešinasi pokyčiams, nuomonės apie tai, kuria linkme turėtų keistis bendrovė. Tai, tarytum, klausti kunigo kokie ateizmo pranašumai prieš religiją.
[post_blocks]Nesakome, jog jums reikia nustoti kurti inovacijas ir pasilikti stagnacijos fazėje, t.y. lėtos mirties fazėje. Norime pasakyti, jog jums reikėtų mažiau dėmesio skirti rinkos tyrimams. Jie dažnai atsako į klaidingai užduotus klausimus. Jų svarba sureikšminama.
Pokyčiai yra naudingi
Žmonės turi polinkį naudoti tai, ką yra įpratę naudoti. Tai verčia juos jaustis saugiau, produktai gerai žinomi ir „patikrinti“. Jei jų kasdien perkamas prekės ženklas pakeistų išvaizdą, dauguma žmonių išsigąstų: „Kaip dabar reikės tai surasti šaldytuve?“
Tiesa ta, kad žmonės geba prisitaikyti ir jei tai padaro teisingu būdu, turi daug naudos. Mes visi esame evoliucijos produktai. Maždaug prieš šimtą metų, mokslinio valdymo „tėvas“ Frederikas Teiloras suprato, jog nedideli pokyčiai gamykloje padidina produktyvumą.
Tarkim, jis prisukdavo ryškesnę lempą ir darbininkai imdavo dirbti produktyviau. Po kiek laiko lempos būdavo pakeistos į ankstesnį lygį, t.y. ne tokias ryškias lempas. Produktyvumas vėl išaugo. Taigi, nedideli pokyčiai didina investicijų grąžą.
Rinkos tyrimai duoda nedidelį rezultatą
Deja, didžioji dauguma bendrovių pernelyg sureikšmina rinkos tyrimus, kuriais pasitiki labiau nei patirtimi, kūryba bei intuicija. Tokiu atveju dažniausiai gaunamas miglotas, neutralus bei labai tradicinis ir numatomas rezultatas.
Socialinė žiniasklaida šį procesą padarė akivaizdžiai matomu. Esame matę, kaip didžiuliai tarptautiniai prekės ženklai po tam tikrų pokyčių greitai grįžo prie ankstesnės versijos, kadangi klientai reiškė didžiulį nepasitenkinimą.
[quote]Žmonės turi polinkį naudoti tai, ką yra įpratę naudoti. Tai verčia juos jaustis saugiau, produktai gerai žinomi ir „patikrinti“. Jei jų kasdien perkamas prekės ženklas pakeistų išvaizdą, dauguma žmonių išsigąstų: „Kaip dabar reikės tai surasti šaldytuve?“[/quote]„Facebook“ ir „Biuras“
Galiausiai žmonės prisitaiko prie naujovių, net jei jų pirminė reakcija ir buvo negatyvi. Kiekvieną kartą kai socialinis tinklas „Facebook“ pristato kokią naujovę (pvz., „Timeline“), vartotojai kuria atskirus puslapius, prašydami sugrąžinti buvusią versiją.
Tačiau praėjus keletui mėnesių viskas nurimsta. Galiausiai, po kiek laiko ta pati funkcija vėl keičiama ir tie patys žmonės vėl ima protestuoti, tik šįsyk norėdami išsaugoti šią versiją, kuri kadaise buvo nauja ir prieš kurią kadaise patys protestavo.
Kai žiniasklaidos bendrovė BBC tyrė komedijos serialo „Biuras“ (angl. „The Office“) auditoriją, atrodė, jog šis serialas yra pats blogiausias visų laikų televizijos istorijoje. Nepaisant to, BBC valdyba nusprendė pasikliauti intuicija ir, štai, serialas „Biuras“ dabar vertas daugybės milijonų dolerių.
Iš pradžių žmonės jo nemėgo, nes jis buvo kitoks negu ko galėjai tikėtis. Jei jūsų produktas yra originalus, revoliucinis ir keičiantis „žaidimo“ taisykles, tai nusiteikite visuomenės priešiškumui. Tačiau keistis yra būtina. Stagnacija veda į nuosmukį. Prekės ženklai turi būti atnaujinami – drąsiai, ryškiai ir remiantis intuicija.
[source]Šaltinis: Verslo ir inovacijų portalo „FastCoDesign.com“ straipsnis „Norėdami sukurti inovaciją, nustokite būti informacijos vergu“ (angl. „To innovate, you have to stop being a slave to data“) (2012 m. vasario 23 d.). Norėdami perskaityti straipsnį originalo anglų kalba, spauskite čia.[/source]
