„Iki šiol informacinės technologijos kūrė veikiau duomenis, o ne informaciją, jau nekalbant apie įvairias naujas idėjas ir naujas strategijas. Vadovai nesinaudojo naujomis technologijomis, kadangi jos nesuteikdavo informacijos, kuri buvo jiems reikalinga savo darbui atlikti“, – Peteris Druckeris
Kadangi darbas su informacija yra esminė verslo dalis, kompanijų vadovai turi skirti jam ne mažiau dėmesio nei kitoms svarbioms verslo funkcijoms. Tačiau dar daug vadovų tebesilaiko nuošalyje nuo informacinių technologijų. Manoma, jog jos pernelyg sudėtingos ir sunkiai valdomos.
[post_blocks]Netgi diskusijos apie tai įstrigdavo dėl gausybės nesuprantamų terminų ir santrumpų. Tačiau tikroji šių sunkumų priežastis buvo ta, jog senosios sistemos buvo pernelyg sudėtingos, brangios ir nelanksčios, kad jas būtų galima pritaikyti naujiems poreikiams.
Vadovai turi domėtis informacinėmis technologijomis
Pastarųjų metų technologijų pokyčiai suteikė vadovams progą pertvarkyti savo kompanijose naudojamas technologijas. Tačiau šis pertvarkymas reikalauja iš jų trijų dalykų. Pirma, jeigu norima, jog IT specialistai atneštų kuo daugiau naudos verslui, informacinės technologijos turi būti laikomos strateginiais ištekliais.
Antra, vadovai turi taip pat gerai nusimanyti apie technologijas, kad sugebėtų užduoti pagrįstus, sunkius klausimus už IT atsakingiems vadovams ir susidaryti nuomonę apie iš jų gaunamus atsakymus. Šiuo atžvilgiu IT nesiskiria nuo pardavimo, finansų ar gamybos.
Trečia, kompanijų vadovai turi įtraukti IT vadovus į svarstymą klausimų, susijusių su kompanijos valdymu ir strategija. Neįmanoma suderinti IT strategijos su verslo strategija, jeigu IT vadovai nedalyvauja priimant verslo sprendimus.
Kompanijų vadovų žinios apie technologijas labai skiriasi. Antai didžiausios JAV aliuminio gamintojos „Alcoa“ vadovas Paulas O’Neillas savo karjerą pradėjo dirbdamas programuotoju, o daugelis kitų, kaip „Johnson & Johnson“ vadovas Ralfas Larsenas, apskritai neturėjo IT pradmenų.
[quote]Kompanijų vadovų žinios apie technologijas labai skiriasi. Antai didžiausios JAV aliuminio gamintojos „Alcoa“ vadovas Paulas O’Neillas savo karjerą pradėjo dirbdamas programuotoju, o daugelis kitų, kaip „Johnson & Johnson“ vadovas Ralfas Larsenas, apskritai neturėjo IT pradmenų.[/quote]Paulo techninė patirtis leido jam nesibaiminti naujų technologijų. Jis iš pat pradžių suvokė, jog kompanijos informacinės sistemas reikia vertinti kaip visumą. Ralfo nepatyrimas paskatino jį ryžtingai imtis mokslų. Dvejus metus savaitgaliais jis savarankiškai mokėsi naudotis įvairiomis taikomosiomis programomis.
Tuo metu, baigiantis devintajam dešimtmečiui, Ralfas ir kiti J&J vadovai tiesiog skendo popieriuose. Būtent popieriuose, o ne informacijoje. Reikėjo įdėti daug pastangų, kol pavyko įdiegti suvokimą, kad kompanijai būtinas bendras IT sistemų komplektas, norint išsilaikyti konkurencinėje kovoje.
Kai galiausiai naujos sistemos jau buvo paleistos į darbą, Ralfas, sutikęs vieną iš kompanijos vadovų jo paklausė: „Ar gavote mano laiškelį?“ Šis atsakė, jog negavo. „Aš jums pasiunčiau jį elektroniniu paštu“, – tarė Ralfas. „Bet aš nesinaudoju kompiuteriu“, – atsakė vadovas. „Tokiu atveju iš manęs daugiau nieko nesužinosite, kadangi ketinu bendrauti tik elektroniniu paštu.“ Jau kitą dieną ant to vadovo darbo stalo atsirado kompiuteris.
Šis pavyzdys rodo, jog kompanijos vadovas privalo pripažinti strateginę informacinių technologijų svarbą ir imtis atsakomybės lygiai taip pat, kaip ir kitų svarbių verslo iniciatyvų atveju. Tam nebūtina tapti technologijų ekspertu. Iš tiesų net jeigu žinote daugybės technologinių santrumpų reiškes, gali būti, jog pernelyg daug dėmesio skiriate ne tiems technologijų aspektams, kuriems reikėtų.
Norint suprasti, kaip technologijos galėtų padėti jūsų verslui, reikia pradėti nuo pagrindinių žinių apie kompiuterius. Nėra svarbu, kaip jas įgysite. Pažįstu keletą vadovų, pas kuriuos kas savaitę ateidavo konsultantai, kad išmokytų tų dalykų, kuriuos būtina žinoti apie technologijas. Kitas būdas – palaikyti gerus santykius su savo IT skyriaus vadovu.