Personalo valdymas

Efektyvus koučingas (I dalis)

Kas tai yra, kodėl tai veikia ir kaip galėtume tai pritaikyti?

Koučingo įgūdžių spektras

Koučingas – tai savitarpio santykiai, o pokalbis, vykstantis šių santykių ribose, gali įgyti daugybę formų, priklausančių nuo situacijos ir dalyvių poreikių.

Žemiau pateikta iliustracija atskleidžia didelę dalį skirtingų klausimų, kuriuos koučeris gali apžvelgti koučingo metu. Esminis iliustracijoje padarytas skirtumas yra tarp direktyvinio ir nedirektyvinio koučingo. Apžvelkime abu būdus.

Direktyvinis koučingas

Direktyvinis reiškia: nukreipti, liepti, instruktuoti. Tai švietimo ir vadybos forma, pažįstama daugeliui iš mūsų. Ji prasideda nuo pirmųjų gyvenimo dienų ir tęsiasi per visus mokslo metus.

Mokytojai jums pateikia žinias, nesvarbu, norite to ar ne, o jūs esate pasyvūs klausytojai ir apsimetate, kad viską supratote po pirmojo aiškinimo.

Direktyviniame koučinge pastebimi tam tikri apribojimai, kadangi koučeris žino teisingą atsakymą arba turi jį išgauti. Stebina tai, kad nors atsakymas nežinomas, klausytojai dėl to nenuleidžia rankų.

Atrodo, kad direktyvinis ankstyvųjų metų modeliavimas turi daug įtakos – žmonės pakliūvą į koučingo spąstus ir nepastebi, kad koučingas turi nedaug ką bendro su mokymu.

Nedirektyvinis koučingas

Nedirektyvinis koučingas yra skirtingas. Jūs nenurodinėjate, neinstruktuojate ar neliepiate. Leiskite priminti, kaip išmokote vaikščioti. Jūs mokėtės, remdamiesi patirtimi, bandydami ir darydami klaidas.

[quote]Direktyvinis reiškia: nukreipti, liepti, instruktuoti. Tai švietimo ir vadybos forma, pažįstama daugeliui iš mūsų. Ji prasideda nuo pirmųjų gyvenimo dienų ir tęsiasi per visus mokslo metus.[/quote]

Stojotės, vėl mėginote, kritote. Jūsų kūnas ir protas nesąmoningai apdorodavo informaciją, įgytą po šios patirties, apsvarstydavo rezultatus ir lygiai taip pat nesąmoningai atlikdavo būtinus pataisymus.

Dauguma iš mūsų vaikšto palyginus gerai ir nedaug kam buvo nurodyta, kaip tai reikia daryti. Leiskite priminti ir tai, ko nebuvo, kai mokėtės vaikščioti.

Gero trokštantys tėvai nestovėjo jums už nugaros, apsiginklavę vadovėliu „Kaip išmokyti vaiką vaikščioti?“ ir daugybe nurodymų: „Puiku, vaikeli. O dabar pamėgink perkelti visą savo svorį ant dešinės kojos. Labai gerai. Perkelk kairę koją pirmyn.Pabandyk išlaikyti pusiausvyrą abiem rankom. Ne, kvailiuk, kairę koją…“

Niekas jūsų nekaltino, jei ką nors darydavote negerai. Ankstyvame amžiuje tėvai būna apdovanoti požiūriu, kuris skatina eksperimentuoti ir išlikti žaismingam. Vėliau tėvai, mokytojai, koučeriai viską pamiršta. Kaip jau minėjau, kiekvienas turi įgimtą polinkį ar instinktą mokytis. Nedirektyvinis koučingas siekia panaudoti šį instinktą taip, kad mokinys mokytųsi sau.

Nors aš labai atkaklus dėl nurodomojo arba „Liekp“ metodo apribojimo, svarbu suvokti, kad tiesioginė spektro pabaiga taip pat prieinama jums, kaip koučeriui.

Bus atvejų, kai atsakymą žinosite, o dalyviai jausis bejėgiai. Bus atvejų, kai dalyviams reikės padrąsinimo ar patarimo. Kai norėsite nuslėpti atsakymą, palaikymas arba patarimai neduos naudos. Tačiau nedirektyvinis spektras daro stebuklus.