Asmeninis ugdymas orientuojasi į galimybių paiešką ir alternatyvų taikymą. Taikant asmeninį ugdymą, organizacijoje ne tik sprendžiamos problemos, tačiau atliekama ir jų prevencija. Įsitraukusio į šį procesą žmogaus veikla tampa efektyvesnė, nes realizuojamos anksčiau nepanaudotas galimybes.
Asmeninis ugdymas skatina žmogaus įsisąmoninimą, modeliuoja jo veiksmus, brėžia ateities perspektyvas. Asmeninis ugdymas padeda žmogui apmąstyti jo turimą patirtį bei panaudoti ją tolimesniam savo tobulėjimui.
Kad aiškiau suvoktume asmeninio ugdymo tikslus ir principus, privalome palyginti jį su kitomis mokymo bei pagalbos kitam asmeniui formomis.
Asmeninis ugdymas ir psichoterapija
„Aš vadovas, o ne psichoterapeutas“, – kartą auditorijoje replikavo vienas mokymų dalyvis. Kartais organizacijose, ypač turinčiose tvirtos rankos kultūrą, nepriimta kalbėtis apie jausmus ar kitus jautrius asmeninius klausimus.
Tyrėjai konstatuoja, kad vadovai neretai baiminasi tokių bendravimo formų, kurios gali priminti kokią nors psichologinę veiklą. Asmeninio ugdymo specialistai dažnai prašomi paaiškinti, kuo jų darbas skiriasi nuo psichologų darbo, nes pokalbiai iš pažiūros gali būti panašūs.
Pirmiausia svarbu pažymėti, kad tiek psichologas, tiek asmeninio ugdymo specialistas kuria panašų santykį su savo pašnekovais. Kartais psichoterapijos ir asmeninio ugdymo turinys yra panašus, nes tiek vienu, tiek kitu atveju kalbama apie žmogų, jo vidinį pasaulį.
[quote]Akivaizdu, kad organizacijose vadovams neįprasta kalbėti kaip psichologams, o jų darbuotojai yra sveiki ir emociškai stabilūs žmonės, kuriems psichoterapija darbe yra nereikalinga. Taikant asmeninį ugdymą bendraujama tik su sveikais ir veiksniais žmonėmis.[/quote]Kaip ir bendraujant su psichologu, per asmeninio ugdymo pokalbius neretai susiduriama su abiejų užsiėmimų dalyvių jausmais. Galiausiai abu pokalbiai yra paremti panašia technika – aktyviu klausymusi ir klausimais.
Akivaizdu, kad organizacijose vadovams neįprasta kalbėti kaip psichologams, o jų darbuotojai yra sveiki ir emociškai stabilūs žmonės, kuriems psichoterapija darbe yra nereikalinga. Taikant asmeninį ugdymą bendraujama tik su sveikais ir veiksniais žmonėmis.
Antra vertus, kaip bevadintume atvirus ir prasmingus vadovo pokalbius su darbuotojais, vadovai, siekdami, kad jų darbuotojai susidūrę su problemomis jaustųsi gerai, turi nebijoti kalbėtis ir mokėti atsakyti į kitų žmonių jausmus. Taip turėtų būti ne tik per asmeninio ugdymo pokalbius, tai viena būtiniausių bendravimo prielaidų.
Toliau pateikiu savo ir kitų autorių (Bruce Peltier, 2001 m.; Peter Blucker, 2008 m.) pastebėjimus, kuo asmeninis ugdymas skiriasi nuo psichoterapijos (žr. lentelę nr. 1).
Bet kuris asmeninio ugdymo specialistas, norėdamas tapti profesionalu, privalo išmanyti pagrindinius psichologijos dėsningumus ir mokėti juos taikyti praktiškai. Tačiau jei kalbame apie asmeninį ugdymą organizacijoje, vadovams pakanka išlavinti atitinkamas nuostatas ir ištobulinti reikalingus bendravimo įgūdžius.
Šie įgūdžiai turi padėti kurti tvirtą vadovo santykį su darbuotoju ir valdyti asmeninio ugdymo pokalbį. Dažniausiai to pakanka, kad asmeninis ugdymas, kurį taiko vadovai, būtų veiksmingas.
Asmeninis ugdymas ir tradicinis mokymas
Asmeninis ugdymas nėra toks mokymasis, kokį mes žinome iš auditorijų ar susitikimų su lektoriais. Tai nėra receptų ar patarimų pateikimas ugdomajam. Asmeninio ugdymo metu daugiau orientuojamasi į mokymosi procesą nei į mokymosi turinį, kaip yra taikant tradicinius mokymų būdus. Būtent šis skirtumas sukuria painiavą ir neapibrėžtumą.
Asmeninio ugdymo specialistas paprastai nemoko, jis tik vadovauja pokalbiui, kurio metu jo klientas apmąsto savo patirtis, pateikia įžvalgas, planuoja būsimus veiksmus ir mokosi įgyti naujų patirčių, kad galėtų efektyviai keistis. Kadangi daug dirbu tiek su grupėmis, tiek su atskirais klientais, per keletą metų suformulavau pagrindinius įprastų ir asmeninio ugdymo mokymų skirtumus (žr. lentelę nr. 2).
Kita vertus, asmeninis ugdymas puikiai papildo tradicinius mokymų būdus ir tą vertą atsiminti vadovams. Pavyzdžiui, dabartinės mokymų formos apima ne tik mokymąsi auditorijoje, bet ir tobulėjimą darbo vietoje, kur dažniausiai darbuotojo mokymo funkcija tenka vadovui.
Čia darbuotojai, pritaikydami savo tiesioginę patirtį, mokosi atlikti užduotis efektyviau – vadovas juos stebi, ne tik pataria, tačiau ir ugdo užduodamas tobulėti skatinančius klausimus. Pavyzdžiui, pardavimo ar derybų mokymai gali būti papildyti asmeninio ugdymo programomis, padedančiomis įsisavinti mokymų medžiagą ir efektyviai pritaikyti ją praktiškai.
Asmeninis ugdymas efektyvus, nes yra nukreiptas į konkretų asmenį ir atitinka tik šiam žmogui būdingus mokymosi ir tobulėjimo poreikius. Jis padeda mums pasiekti tas sritis, kurių tradiciniai mokymai neaprėpia (mokymų metu nepanaudotas potencialas).
