Mes taip pat žinome Bafeto metodą veikti tik savo “kompetencijų rate”. Šį kompetencijos ratą galima suprasti kaip sukauptą patirtį.
Jeigu koks nors žmogus dešimtmetį ar ilgiau sėkmingai valdė tam tikrą verslo sritį, galime sakyti, jog jis išmoko tą užduotį atlikti labai kompetentingai.
O jei kas nors turi tik kelerių metų verslo valdymo patirtį, mes galime pagrįstai abejoti jo kompetencija. Vorenas retai perka jaunų žmonių vadovaujamas bendroves.
[post_blocks]Taigi, Bafetas, tikėtina, susidūrė su dilema. Jo kompetencijos rate tokios akcijos, kurias jis mėgsta pirkti, šiuo metu nėra parduodamos su nuolaida.
Antra vertus, už jo kompetencijos rato kuriasi naujos bendrovės, kurios dar nėra pasiekusios tokios aukšto ekonominio tikrumo lygmens, kokio reikalauja Bafetas. Jei ši analizė teisinga, ji paaiškina, kodėl pastaraisiais metais jis nė karto nepirko didelio kiekio akcijų.
Būtų išties neišmintinga manyti, jog dėl tinkamų pirkti akcijų meniu sumažėjimo Bafetui nebeliko investavimo galimybių. Yra žinoma, kad jis buvo aktyvus pastovaus pelningumo vertybinių popierių rinkoje.
Pavyzdžiui, 2002-aisiais buvo užėmęs svarbią poziciją aukšto pelningumo obligacijų srityje. Jis taip pat retsykiais pasinaudoja arbitražo galimybe, bet šiuo atveju Bafetui reikia įnešti daug kapitalo, kad gautų apčiuopiamą pelną, taigi arbitražo rinkos turbūt nėra tokios našios, kaip buvo kadaise.
“Berkshire Hathaway” akcininkai neturėtų jaustis taip, tarsi jiems yra likusios tik skurdesnės investavimo galimybės. Akcininkai dažnai pamiršta vieną svarbų komercinį principą – jį Bafetas bendrais bruožais nusako kiekvienoje metinėje ataskaitoje.
Ketvirtasis principas byloja: “Mes turėtume siekti savo tikslo – maksimaliai didinti “Berkshire” metinį augimo tempą – tiesiogiai valdydami įvairias verslo įmones, kurios nuolatos duoda didesnę už vidutinę rinkoje kapitalo grąžą. Antrasis pasirinkimas – būti verslo įmonių bendraturčiais. Tai pasiekiama visų pirma perkant paklausias rinkos akcijas”.
“Berkshire” gyvavimo pradžioje buvo naudingiausia turėti paprastųjų akcijų. Dabar, kai paprastųjų akcijų kainos yra labai pakilusios, o “Berkshire” nepaskirstyto pelno perkamoji galia itin išaugusi, pagrindine strategija tampa ištisų verslo įmonių pirkimas. Tokiai taktikai pirmenybę teikia ir Bafetas.
[quote align=“right“]Ketvirtasis principas byloja: “Mes turėtume siekti savo tikslo – maksimaliai didinti “Berkshire” metinį augimo tempą – tiesiogiai valdydami įvairias verslo įmones, kurios nuolatos duoda didesnę už vidutinę rinkoje kapitalo grąžą. [/quote]Šiuo atveju, be kita ko, pasireiškia ir žmogiškasis veiksnys. Žinome, jog Bafetas mėgsta bendrauti su savo direktoriais ir labai didžiuojasi “Berkshire” kompanijos valdomų verslo įmonių “kolekcija”.
Ir priešingai: nerimas, kurį jis patyrė būdamas viešųjų kompanijų akcininkas (čia nuolat kildavo vadovaujančių darbuotojų atlyginimo ir kapitalo perinvestavimo problemų), šiandien galbūt daro Bafetui akcininko statusą mažiau patrauklų, nei jis buvo anksčiau.
Vienintelė Bafeto veikla, susijusi su “Berkshire” valdomomis verslo įmonėmis, yra vadovaujančių darbuotojų atlyginimo nustatymas ir pelno paskirstymas. “Berkshire Hathaway” įtakos sferoje šie sprendimai yra labai racionalūs, o daugybė kitų bendrovių tuo pasigirti toli gražu negali.
[source]Šaltinis: Artimo Voreno Bafeto bičiulio Roberto Hagstromo knyga „Voreno Bafeto kelias“ (angl. „The Warren Buffet Way“) (2005 spalio mėn.). Šią knygą Lietuvoje išleido „Luceo“ leidykla. Norėdami ją įsigyti, apsilankykite oficialioje leidyklos svetainėje.[/source]
