Asmeninis tobulėjimas

Vadybos minties raida

Keturi vadybos disciplinos vystymosi etapai

Moderniosios įtakos raida

Paskutiniu metu vadybai didelę įtaką daro atsitiktinumų valdymo požiūris, mėginantis integruoti kitų sričių atradimus. Remiantis šiuo požiūriu, neįmanoma parinkti vieno vadovavimo būdo, kuris tiktų visoms situacijoms.

Pagal šį požiūrį, užduoties sąlygas (mokslinis valdymas), vadovo darbą (administracinis valdymas) ir žmones (bihevioristinė mokykla) reikia vertinti kaip visos valdymo situacijos dalis ir pamėginti jas visas pritaikyti sprendimui, kuris būtų tinkamiausias konkrečiomis aplinkybėmis.

Atsitiktinumu vadinamos esamos (atsitiktinės arba susijusios) aplinkybės. Šį principą galima būtų įvardyti taip: „Viskas priklauso nuo štai šio veiksnio, nuo ano…“

Vadovas turi sistemiškai stengtis vertinti, koks metodas ar požiūris konkrečiomis aplinkybėmis arba konkrečiu kontekstu geriausiai padės įgyvendinti siekiamus tikslus.

Pavyzdys – nuolatinis rūpestis, kaip padidinti produktyvumą. Štai kokius atsakymus pateiktų skirtingos mokyklos:

  • Mokslininkas bihevioristas – sukurti psichologiškai motyvuojantį klimatą.
  • Klasikiniu požiūriu – sukurti naują paskatų schemą.
  • Atsitiktinumų požiūriu – išnagrinėti abu siūlymus ir įvertinti, kaip kiekvienas jų atitinka organizacijos tikslus, struktūrą ir išteklius.

Šiuo konkrečiu atveju paaiškėjus, kad darbininkams labiausiai reikia pinigų asmeninėms išlaidoms, finansinio skatinimo schema galėtų padėti. Tuo tarpu kvalifikuotiems darbininkams galbūt labiau tiks darbo praturtinimo schema, kuri paskatintų didžiuotis savo darbu.

Reikia turėti omenyje, kad iš tiesų atsitiktinumų požiūris nėra visiškai naujas, nes jau Teiloras pabrėžė, kad svarbu pasirinkti tokį valdymo būdą, kuris geriausiai tiktų konkrečiu atveju.

Taip pat ir Fajolio nuomonė buvo griežta: „Valdymo reikaluose nėra nepajudinamų ir absoliučių dalykų“.

Panašias mintis trečiajame dešimtmetyje skleidė ir Meri Parker Folet. Ji labai domėjosi socialiniu darbu, buvo apdovanota gebėjimu asmeninę patirtį susieti su bendraisiais principais. Apibrėžusi situacijos dėsnį, ji vertino kaip būtinybę veikti pagal konkrečius esamų aplinkybių reikalavimus.

[quote align=“right“]Pagrindą atsirasti žmonių santykių arba bihevioristiniam judėjimui, nagrinėjančiam valdyme iškylančias žmonių problemas, sudarė įvairios disciplinos, tokios kaip pramonės psichologija ir sociologija, taikomoji antropologija ir socialinė psichologija.[/quote]

Ji atkreipė dėmesį, kad šie reikalavimai nuolat kinta, todėl efektyviems darbo santykiams palaikyti reikia nuolatinių pastangų. Svarbiausias jos indėlis – tyrimai apie valdžios psichologinę įtaką, lyderiavimą ir kontrolę.

Atsitiktinumų požiūris siekia pritaikyti įvairių valdymo mokyklų idėjas realioms gyvenimo aplinkybėms. Skirtingos problemos ir aplinkybės reikalauja skirtingų požiūriu, joks požiūris negali būti taikomas universaliai.

Vadovai turi rasti tokį požiūrį, kuris geriausiai tiktų kiekvienu konkrečiu atveju ir padėtų pasiekti savo tikslą.

Atsitiktinumų požiūris kritikuojamas dėl menko teorinio pagrįstumo, nes iš esmės jis yra intuityvus. Tokį teiginį galima atremti atkreipiant dėmesį, kad atsitiktinumų požiūriu kiekviena situacija yra išnagrinėjama, išaiškinamos jos išskirtinės ypatybės ir tik po to priimamas sprendimas.

Ankstesnės teorijos ieškojo bendrųjų principų, kurie ne visuomet gali būti tinkami konkrečiai situacijai. Šiandien vadovams patariama išanalizuoti aplinkybes ir, pasinaudojus įvairių mokyklų idėjomis, rasti tinkamiausią vadybos metodų derinį, kuris atitiktų esamų aplinkybių reikalavimus.

Žymos