Bihevioristinės minties raida
Nuo Frederiko Teiloro laikų vadybos mokslas daug dėmesio ima skirti darbuotojui, jo/jos ryšiams su bendrove, darbu ir bendradarbiais.
Žmogaus mokslų, individo ir grupės elgesio mokslų, t.y. psichologijos, sociologijos ir t.t., pažanga atskleidė daug veiksnių, padedančių spręsti verslo ir pramonės problemas.
Apie 1913 m. kaip atskira sritis susiformavo pramonės psichologija. Ji gilinosi į darbo nuovargio, monotonijos, darbo našumo problemas, taip pat įrengimų dizaino, apšvietimo bei kitas darbo sąlygas.
Vėliau imta domėtis darbuotojų atrankos ir mokymo klausimais, kuriama psichologinio testavimo ir vertinimo metodika. Pramonės psichologija ypač plačiai tiria pramonėje dirbančias mažas ir dideles žmonių grupes.
Pagrindą atsirasti žmonių santykių arba bihevioristiniam judėjimui, nagrinėjančiam valdyme iškylančias žmonių problemas, sudarė įvairios disciplinos, tokios kaip pramonės psichologija ir sociologija, taikomoji antropologija ir socialinė psichologija.
Aiškia riba tapo 1941 m. paskelbti „Western Electric Company“ gamykloje Eltono Majaus atliktų psichologinių eksperimentų rezultatai. Jie iš esmės pakeitė valdymo mąstymą, sutelkdami dėmesį į darbuotojams teikiamą darbo pasitenkinimą.
Darbo patalpų tyrimai
Šie tyrimai buvo skirti įvertinti, kokį poveikį darbininkų darbo atlikimui turi atskiri kintamieji. Atskyrus grupę moterų, jų darbo patalpose buvo kaitaliojamas apšvietimo stiprumas, temperatūra, darbo ir poilsio valandų trukmė ir stebimas darbo atlikimas.
Rezultatai nustebino: išdirbis padidėjo net ir tais atvejais, kai dėl atliktų pakeitimų darbo sąlygos pablogėjo. Paaiškėjo, kad ne darbo sąlygos ir materialinis skatinimas yra svarbūs veiksniai. Svarbiausia yra asmeninis dėmesys, kurį darbininkams rodė viršininkas ir vadovybė.
[quote align=“right“]Pagrindą atsirasti žmonių santykių arba bihevioristiniam judėjimui, nagrinėjančiam valdyme iškylančias žmonių problemas, sudarė įvairios disciplinos, tokios kaip pramonės psichologija ir sociologija, taikomoji antropologija ir socialinė psichologija.[/quote]Taigi negalima teigti, kad žmonių darbui įtakos turi vien darbo sąlygos – apšvietimas, darbo valandos, poilsio pertraukos ir t.t. Ne mažiau svarbūs veiksniai yra pagal aplinkybes susiklostantys žmonių santykiai ir tai, kaip žmonės patys vertina savo darbą.
Stebimieji tyrimai
Šių tyrimų tikslas buvo išsiaiškinti, kaip paprastai dirbama grupėje. Pastebėta, kad grupėje susiformuoja tam tikros „normos“ – elgesio, išdirbio ir santykių su dirbančiais kituose departamentuose.
Paaiškėjo, jog kiekvieno grupės nario motyvacijai svarbūs santykiai su bendradarbiais. Tyrimai taip pat atskleidė neformalių grupių įtaką darbuotojų motyvacijai.
Apibendrinus rezultatus tapo akivaizdu, kad darbuotojus motyvuoja ne vien pinigai. Dvasinei būklei ir produktyvumui reikšmės turi ir viršininko vaidmuo. Kad būtų įgyvendinti organizacijos tikslai, svarbiausia yra grupės dvasia, komandinis darbas bei darbo teikiamas pasitenkinimas.
Terminas „žmonių santykiai“ vartojamas kalbant apie vadovų bendravimo su pavaldiniais būdą. Vadovai privalo žinoti, kodėl jų darbuotojai elgiasi taip, kaip jie elgiasi, privalo žinoti juos motyvuojančius psichologinius, socialinius ir kitokius veiksnius.
Po pionieriškų Majo ir jo kolegų pastangų kiti mokslininkai, pasitelkę sudėtingesnius tyrimų metodus, sukūrė kitokius modelius, mėgindami paaiškinti, kas motyvuoja žmones darbo aplinkoje (pvz., Abrahimas Maslovas, Svenas Soederbergas).
