Prasidėjusi recesija ir kritę pardavimai
1979-iais metais ministre pirmininke tapo Margaret Tečer. Palūkanų normos pašoko, apėmė didelė recesija. Plokštelių pardavimai Didžiojoje Britanijoje pirmą kartą per dvidešimt metų nukrito ir mūsų tinklas prarado daug pinigų.
Nelabai sekėsi mūsų įrašų kompanijai Jungtinėse Valstijose. „Virgin“ pirmojo singlo reklamavimui išleido 50 tūkst. dolerių, tačiau jis patyrė visišką nesėkmę. Nors ir labai to nenorėjome, teko uždaryti tenai savo biurą.
[post_blocks]1980 metais nuvykau į Los Andželą, mėgindamas Amerikos muzikos įrašų kompanijas sudominti anglų muzikantais. Kelionė buvo baisia nesėkminga. Pasiėmiau visą kolekciją demonstravimui skirtų įrašų, bet jokios naujovės nieko nesudomino.
Kai pamačiau, jog „Virgin“ pajamos senka, pradėjau nuolat sudarinėti sąrašus, kur būtų galima sutaupyti. Pardaviau savo namą, du butus, o gautus pinigus įdėjau į „Virgin“. Apkarpėme visas išlaidas, kokias tik buvo įmanoma. Neseniai radau senoje užrašų knygutėje to meto skubiausiai darytinų dalykų sąrašą:
- Dar kartą įkeisti įrašų studiją Manore.
- Išjungti baseino šildiklį.
- Pasirašyti sutartį su „Japan“ grupe.
- Parduoti namus Vernon Jarde.
- Paklausti Maiko Oldfildo ar negalėtumėm pasilaikyti jo grynųjų.
- Parduoti plaukiojantį namą.
- Parduoti savo automobilį.
- Išnuomoti visą muzikos įrašų įrangą.
- Parduoti „The Venue“ naktinį klubą.
Pagal mano partnerio ir vaikystės geriausio draugo Niko apskaičiavimus, „Virgin“ 1980-iais metais galėjo patirti 1 mln. svarų nuostolių. Šis norėjo parduoti savo akcijas, tačiau negalėjo, nes buvo nieko vertos. „Virgin“ staiga atsidūrė didelėje bėdoje.
Mums teko mažinti darbuotojų skaičių – atleidome šeštadalį visos grupės darbuotojų. Dar kartą peržiūrėjom savo grupių sąrašus ir kelias grupes išbraukėm. Teko atsisakyti daugumos regi grupių, su kuriomis buvom pasirašę sutartis Jamaikoje, nes po karinio perversmo Nigerijoje buvo uždraustas bet koks importas.
Išsiskyrimas su verslo partneriu ir nuostoliai
Kai Nikas ir kitas verslo partneris Simonas ginčijosi, kurias grupes „Virgin“ turėtų pasilikti, tarp jų kilo įtampa. Nikas įrodinėjo, kad „Virgin“ turėtų atsisakyti „The Human League“ grupės. „Tik per mano lavoną“, – atkirto jam Simonas. Jis buvo teisus. Vėliau ši grupė mums davė daug pelno.
[quote]Pagal mano partnerio ir vaikystės geriausio draugo Niko apskaičiavimus, „Virgin“ 1980-iais metais galėjo patirti 1 mln. svarų nuostolių. Šis norėjo parduoti savo akcijas, tačiau negalėjo, nes buvo nieko vertos. „Virgin“ staiga atsidūrė didelėje bėdoje.[/quote]Nikas su Simonu atsidūrė aklavietėj ir kreipėsi į mane, kad pabūčiau jiems teisėju. Niko įtūžiui, aš palaikiau Simoną. Tai buvo posūkio taškas mūsų trijulės tarpusavio santykiuose, kurie lig šiol klostėsi taip gerai. Mūsų santykiai niekada daugiau nebebuvo geri.
Tapo aišku, kad mūsų keliai išsiskyrė. Jam atrodo, kad aš vedu „Virgin“ tiesiai prie bankroto ir jis norėjo apsaugoti tai, kas liko iš jo turimų 40 procentų kompanijos akcijų vertės, kol dar nevėlu. Mes visad buvome geriausi draugai, bet plečiantis „Virgin“ jis ėmė nebesusigaudyti. O galbūt ėmėme nebesusigaudyti mes.
Tačiau muzikos įrašų kompanijoje jam nebuvo vietos, jis visada jautėsi nejaukiai, kai reikėdavo bendrauti su visais tais keistais muzikantais. Man netgi susidarė įspūdis, kad Nikui su jo puritoniškomis pažiūromis nepatinka kiekvienas svaras, išleistas dar vienam buteliui šampano, net jei jis padėtų prisivilioti mūsų kompanijai kokią nors naują grupę ir šitaip gauti daug naudos.
Tad paėmiau dar vieną paskolą iš kito banko ir išpirkau Nikui priklausančias „Virgin“ akcijas. Kai mūsų išsiskyrimas buvo įformintas, susitaikymui atžymėti mes stipriai apsikabinom. Abu gavom tai, ko norėjom, ir savo „skyryboms“ atšvęsti surengėm atsisveikinimo pokylį naktiniame klube.
Nors aš įsigijau 40 procentų Nikui priklausiusių „Virgin“ akcijų, gerai supratau, kad jokio skirtumo, kiek turėsi bankrutavusios kompanijos akcijų – 60 ar 100 procentų. Niko prognozės 1980 metams apie „Virgin“ nuostolius prekybos srityje pasitvirtino: jie siekė 900 tūkst. svarų.
